Vidurio Europoje daugėja migrantus persekiojančių būrių
Če­ki­jos ir Slo­vė­ni­jos val­džios ins­ti­tu­ci­jos būgš­tau­ja dėl gink­luo­tų bū­rių, prieš­iš­kai nu­si­tei­ku­sių mig­ran­tų at­žvil­giu. Di­dė­ja ne­ri­mas, kad šio­se ša­ly­se ga­li pa­si­kar­to­ti pa­na­šūs ne­ra­mu­mai, ko­kie ne­se­niai pra­si­ver­žė Chem­ni­ce, Ry­tų Vo­kie­ti­jo­je.

Čekijos žvalgybos tarnybai neduoda ramybės grupė, pasivadinusi Nacionaline tėvynės sargyba. Įslaptintoje ataskaitoje, su kuria susipažino Čekijos dienraštis „Mlada Fronta Dnes“, taip pat teigiama, kad kai kurie tos sukarintos organizacijos nariai yra dideli ksenofobai ir rasistai. Maža to, jie nepritaria Čekijos vykdomai vidaus ir užsienio politikai, tad gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui.

Tokių tėvynės sargų Čekijoje priskaičiuojama apie 2500. Jie patruliuoja miesteliuose, tokiuose kaip Nimburkas, ir ieško nelegalių migrantų. Būriai, regis, turi ryšių su vietos policija ir kraštutinės dešinės partijos „Liaudies demokratija“ (Národní demokracie) palaikymą.

Vadinamųjų tėvynės sargų Čekijoje priskaičiuojama apie 2500.

Sukarintos grupuotės taip pat turi savo ideologinius lyderius. Vienas tokių, pavyzdžiui, yra Čekijos akademikas ir „Nacionalinės demokratijos“ narys Davidas Buchtelas. Šis veikėjas yra platinęs lankstinukus, skelbiančius, kad NATO okupuos Čekiją ir privers įsileisti migrantus.

Kaip teigia Čekijos užsienio reikalų ministerija, šios grupės kelia potencialią smurtinių protestų, vykusių Chemnice, grėsmę. Buvęs karinės žvalgybos vadovas Andoras Šandoras abejoja, ar tai iš tiesų gali pasikartoti Čekijoje, bet linkęs pritarti, kad tokių asmenų veikla kenkia Čekijos politiniam klimatui. Tėvynės sargų manymu, Europos Sąjunga nesugeba valdyti migracijos krizės, tad reikia šeimos ir turto saugumą perimti į savo rankas.

Prastoka reputacija

Prie baugių nuotaikų regione prisidėjo Slovėnijos kraštutinių dešiniųjų politiko Andrejaus Šiško feisbuke neseniai pasirodęs įrašas. Paviešintoje filmuotoje medžiagoje matyti jis pats kartu su maždaug 70 kaukėtų ir šautuvais ginkluotų vyrų. Grupė, pasivadinusi Štirijos sargyba, prisiekė saugoti viešąją tvarką šalyje. Agentūros „Reuters“ duomenimis, ją sudaro keli šimtai narių. „Nedarome nieko blogo, net norėtume bendradarbiauti su policija“, – sakė A. Šiško. Tiesa, kraštutinės dešinės atstovas pripažino, kad keblumų galėtų kelti ginklų registracijos klausimas.

A. Šiško vaizduoja esąs patriotas, kuris stengiasi išsaugoti slovėnus ir šalies tapatybę, tačiau jo reputacija nėra nepriekaištinga. Vyras atliko dvejų metų bausmę kalėjime ir turi ilgametę patirtį formuojant sukarintas grupuotes ar dalyvaujant jų veikloje. Per prezidento rinkimus, vykusius pernai, A. Šiško laimėjo 2,2 proc. rinkėjų balsų. O birželį per parlamento rinkimus jo politinė partija – prieš migrantus nusistatęs Vieningos Slovėnijos judėjimas (Gibanje Zedinjena Slovenija) – pelnė vos 0,6 proc. simpatijų.

Slovėnijos prezidentas Borutas Pahoras pažymėjo, kad tokioms savavališkoms sukarintoms grupėms čia ne vieta. Jo teigimu, valstybės ir jos sienų saugumu gali rūpintis tik įgalioti asmenys. Kadenciją baigiančio premjero Miro Ceraro teigimu, Štirijos sargybos atsiradimas yra visiškai nepriimtinas. Ši grupė be reikalo kelia baimę ir skleidžia šalyje neapykantą. Vidaus reikalų ministrė Vesna Gyorkos Žnidar pareiškė, kad institucijos netoleruos tokio pobūdžio darinių.

Kaip teigė nacionalinio saugumo ekspertas iš Liublianos universiteto, Slovėnijos saugumui šiuo metu grėsmės nėra, tad nėra reikalo greta kariuomenės ir policijos pajėgų papildomai burti kokių nors saugumą palaikančių organizacijų.

Įtaka – žalinga

Galima manyti, jog įtampą regione padidino ir Slovakijoje liepą aptikta apleista karinė bazė, kurioje įkurta sukarinta stovykla. Bepilotės skraidyklės užfiksavo, kad spygliuota tvora aptvertoje teritorijoje yra šaudyklų, tankų ir šarvuočių. Šia vieta naudojasi baikerių gauja „Naktiniai vilkai“ ir du kraštutinių dešiniųjų sukarinti būriai – „Slovakijos rekrutai“ (Slovenskí Branci) ir „NV Europa“. Veikiausiai ji skirta treniruotėms ar grupių susibūrimams.

„NV Europa“ lyderis Jozefas Hambalekas neigė kokius nors politinius grupuotės įkūrimo motyvus. „Mane domina tik motociklai ir karo istorija“, – pabrėžė jis. 2012 metais įkurtos Slovakijos rekrutų grupuotės atstovas Peteris Švrčekas tikino, kad nariai gerbia demokratiją ir nori būti pasirengę ištiesti pagalbos ranką, jei staiga kiltų kokia nors krizė. P. Švrčekas atskleidė, kad minėtoje bazėje vasarą buvo surengtos pratybos.

Slovakijos prezidentas Andrejus Kiska priekaištavo šalies teisėsaugai, kad ši leidžia šalyje veikti abejotinoms grupuotėms. Užsienio reikalų ministerijos manymu, šių grupių įtaka yra žalinga. Ne paslaptis, kad baikerių gauja „Naktiniai vilkai“ palaiko ryšius su Kremliumi. Sukarintos grupuotės, artimai bendraujančios su vadinamaisiais Putino angelais, kaip pažymima, taip pat yra linkusios skleisti rusišką propagandą apie migrantus ir ES nesėkmes.

Tokia sąvoka kaip „migrantų invazija“ Vidurio Europoje vargiai galėtų būti grindžiama esamais faktais. Štai pernai Čekija priėmė iš Graikijos ir Italijos 12 migrantų, o prieglobstį suteikė 145. Slovėnija savo ruožtu tokią malonę suteikė 152 žmonėms. Slovakija, kartu su Vengrija ir Lenkija boikotavusi ES pabėgėlių perskirstymo planą, per pirmą šių metų pusmetį sulaukė 64 prašymų, iš jų patvirtino tik vieną. Tiesa ta, kad Vidurio Europos šalys migrantus domina nebent kaip tarpinės maršruto stotelės, mat jų tikslas – turtinga Vakarų ir Šiaurės Europa. Taigi baimė, kad atvykėliai paverš iš vietinių darbo vietas ir neigiamai paveiks kultūrą, nėra pagrįsta.

Vis dėlto Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pažadėjo prisijungti prie Europos antiimigracinės politikos ašies, kurią sudaro Vengrijos ir Italijos dešiniųjų pažiūrų lyderiai. Tuo metu Slovakijos ir Slovėnijos politikai vis dažniau vartoja priešišką migrantų atžvilgiu retoriką ir tuo pavergia rinkėjų širdis. O štai birželį Slovėnijoje laimėjo prieš imigraciją nusiteikusi centro dešiniųjų Demokratinė partija, bet nesugebėjo suformuoti koalicijos.