Verda oponentų ginčai, bet ne su V. Putinu
Po Ru­si­jos pre­zi­den­to rin­ki­mų, ku­rie vyks sek­ma­die­nį, Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pra­tęs sa­vo val­dy­mą iki 2024-ųjų. Su ly­de­riu var­žo­si dar 7 kan­di­da­tai, nors svar­biau­sio opo­nen­to tarp jų nė­ra.

Tai bus ketvirta V. Putino prezidentavimo kadencija. Jis valdo šalį jau 18 metų. Per šį laikotarpį užaugo visa karta, nepažįstanti jokio kito lyderio. V. Putinas atrodo amžinas ir visur esantis – rinkimų kampanijoje jis dominuoja. Apie V. Putiną rodomi filmai, televizijos reportažai, tačiau jokiose diskusijoje su varžovais prezidentas nedalyvauja – šie ginčijasi tik tarpusavyje. Jų populiarumas tarp rinkėjų siekia vos po kelis procentus, tuo metu Rusijos vadovo reitingas dar neseniai viršijo 80 procentų.

Tačiau V. Putinui vis tiek labiausia rūpi laimėti rinkimus triuškinamu rezultatu. Jo trokštama formulė – 70/70. Tai reiškia, kad už V. Putiną turi balsuoti 70 proc. rinkėjų, jų aktyvumas irgi turi siekti 70 procentų.

Kol kas kandidatai rikiuojasi ne visiškai taip, kaip nori Kremliaus. Kas tie žmonės, kurie sudaro regimybę, kad varžosi su V. Putinu?

Aleksejus Navalnas – nemaloni rakštis

Šiam charizmatiškam kovotojui su korupcija, tapusiam svarbiausiu Rusijos opozicionieriumi ir organizavusiam kelis didelius protestus prieš Kremlių, nebuvo leista kandidatuoti. Rusijos rinkimų komisija atmetė jo pareiškimą dėl teistumo politiškai motyvuotoje baudžiamojoje byloje.

41 metų aktyvistas turi ištikimą bazę rinkėjų. Protestuodamas prieš draudimą kandidatuoti, A. Navalnas ragino Rusijos žmones boikotuoti balsavimą. Jo kampanija grasina sužlugdyti V. Putino planą.

Pavelas Grudininas – komunistas milijonierius

Braškių karaliumi pravardžiuojamas 57 metų P. Grudininas pateikė didžiausią staigmeną per rinkimų kampaniją. Komunistų partijos kandidatas, buvęs valstybinio vaisių ūkio direktorius, tapęs klestinčiu verslininku, populiarumu lenkia visus kitus kandidatus. Apklausos rodo, kad Rusijos vadovu jį nori matyti 7 proc. rinkėjų. Iš pradžių P. Grudinino reitingas buvo šoktelėjęs net iki 10 proc., tad Kremliui ištikima žiniasklaida nedelsdama ėmėsi prieš jį kampanijos – paviešino, kiek verslininkas turi turtų ir pinigų, kuriuos laiko užsienyje.

P. Grudininas ne kartą skundėsi patiriantis nuolatinį valdžios spaudimą. Jis atvirai kritikuoja kai kuriuos Rusijos politikos aspektus, bet susilaiko nuo asmeniško V. Putino puolimo. Kremliui verslininkas reikalingas kaip naujas veidas nusibodusiame peizaže, kad suaktyvintų rinkėjus.

Vladimiras Putinas trokšta laimėti rinkimus triuškinamu rezultatu – kad už jį balsuotų 70 proc. rinkėjų ir kad žmonių aktyvumas siektų 70 procentų.

Ksenija Sobčiak – televizijos realybės žvaigždė

K. Sobčiak nustebino rusus, kai spalį iškėlė savo kandidatūrą į Rusijos prezidento postą. Jos šūkis – prieš visus!

Buvusi televizijos realybės šou žvaigždė dalyvavo protestuose prieš V. Putiną 2011–2012 metais, paskui tapo laidų vedėja nepriklausomame televizijos kanale „Dožd“. 36 metų kandidatė neslepia palaikanti artimus ryšius su V. Putinu, kuris praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį dirbo su jos tėvu Anatolijumi Sobčiaku, kai šis vadovavo Sankt Peterburgui.

Daugelis laiko K. Sobčiak su Kremliumi susijusia kandidate. Įtariama, jog tikrasis jos dalyvavimo tikslas – sudaryti varžybų įspūdį ir atimti balsų iš opozicijos. K. Sobčiak tikina, kad kandidatuoja nuoširdžiai.

Viena pagrindinių jos tezių – JAV neturi izoliuoti Rusijos, nes destabilizuoti santykius su tokia didele branduoline valstybe pernelyg rizikinga. Būtent tokia yra ir Kremliaus pozicija.

Vladimiras Žirinovskis – netašytas populistas

Rusijos ultrakonservatyvių liberalų demokratų lyderis – nuolatinis prezidento rinkimų dalyvis. 71 metų V. Žirinovskiui ši kampanija jau šešta. Jis garsėja antiamerikietiškomis, antiliberaliomis ir antikomunistinėmis kalbomis. Dėl savo elgesio V. Žirinovskis dažnai apibūdinamas kaip Rusijos politikos klounas, apsimetantis Kremliaus oponentu.

Pastaraisiais metais V. Žirinovskis buvo gerokai nustumtas į šalį, bet parlamente nuolat skamba jo nacionalistinės tirados, politikas reguliariai dalyvauja propagandinėse Rusijos televizijos pokalbių laidose. Už V. Žirinovskį balsuos maždaug 5 proc. Rusijos rinkėjų.

Grigorijus Javlinskis – liberalų veteranas

Kadaise demokratinėms Rusijos jėgoms priklausęs G. Javlinskis prezidento rinkimuose dalyvauja trečią kartą. 1996 ir 2000 metais jis surinko mažiau nei 10 proc. balsų, 2004-aisiais apkaltino V. Putiną rezultatų klastojimu ir atsisakė kandidatuoti į prezidentus. 2012 metais G. Javlinskis paskutinę minutę pašalintas iš rinkimų. Liberalo teigimu, tai buvo politinis susidorojimas, nes jis parėmė protestus prieš V. Putiną.

65-erių G. Javlinskis, 1993 metais įsteigęs partiją „Jabloko“, pasisako prieš Krymo aneksiją ir Maskvos vaidmenį Sirijoje. Jis tebėra vienas žymiausių V. Putino ir jo „Vieningosios Rusijos“ kritikų, bet toleruojamas Kremliaus. Dalis susiskaldžiusios liberalios opozicijos skeptiškai vertina G. Javlinskį.

Borisas Titovas – verslininkas

Rusijos verslininkų bendruomenei atstovaujantis B. Titovas nepuoselėja jokių iliuzijų dėl balsavimo rezultatų. Per rinkimų kampaniją lankydamasis Kryme kandidatas pripažino, kad „nėra jokių abejonių, kas laimės rinkimus“, tačiau svarbiausias jo tikslas – įtikinti valdžią ir V. Putiną reformuoti ekonomiką.

57 metų B. Titovas remia Kremliaus užsienio politiką, bet ragina normalizuoti santykius su Vakarais, kad būtų stabilizuota Rusijos ekonomika.

B. Titovo šeimai priklauso vyno gamykla „Abrau-Durso“, veikianti pietiniame Krasnodaro regione nuo XIX amžiaus. Jo Augimo partija per 2016 metų rinkimus laimėjo mažiau nei 2 proc. balsų.

Sergejus Baburinas – nežinomas nacionalistas

59 metų nacionalistinės Liaudies vienybės partijos lyderis menkai žinomas visuomenei ir retai minimas žiniasklaidoje. Anksčiau jis buvo Valstybės Dūmos, parlamento žemųjų rūmų, pirmininko pavaduotoju. S. Baburinas tikina daugiau kaip 20 metų kovojantis su Rusijos valdžios „neoliberalizmu“.

Maksimas Suraikinas – komunistas maištininkas

Apie šį asmenį daugelis rusų irgi niekada nėra girdėję. 39 metų M. Suraikinas priklausė Rusijos komunistų partijai, bet 2012-aisiais nuo jos atsiskyrė ir įkūrė kitą partiją – „Rusijos komunistai“. Pirmoji laiko antrąją gadintoja ir net buvo padavusi į teismą, kad pavogė jos simbolius.

M. Suraikino programoje skelbiama, esą Rusijai reikia prezidento, kuris būtų stalinistinio tipo komunistas.