Vengrijos vyriausybė atmeta jai keliamą ultimatumą
Veng­ri­jos vy­riau­sy­bės at­sto­vas tre­čia­die­nį par­eiš­kė, kad Bu­da­peš­tas ne­ke­ti­na „pa­si­duo­ti“ di­džiau­sios Eu­ro­pos Par­la­men­to frak­ci­jos – cen­tro de­ši­nio­sios Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos (EPP) – ul­ti­ma­tu­mui.

Išvakarėse EPP atstovas Manfredas Weberis paskelbė Vengrijos populistui premjerui Viktorui Orbanui ir jo partijai „Fidesz“ ultimatumą, kad įvykdę jo sąlygas vengrai išvengtų pašalinimo iš frakcijos.

Vengrijos vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad Budapeštas „negali pasiduoti“ paskelbtam ultimatumui.

„Įsiklausome į kitų nuomones, taip pat ir M. Weberio. Tačiau svarbiau nei partijos disciplina yra Europos krikščioniškų vertybių gynimas ir migracijos sustabdymas“, – pareiškė Z. Kovascas.

Panašų pareiškimą anksčiau trečiadienį paskelbė ir „Fidesz“.

Po kelis mėnesius nenustojusios kilti įtampos tarp Briuselio ir Budapešto M. Weberis, EPP kandidatas į Europos Komisijos vadovo postą, laiške frakcijos lyderiui Josephui Daului sakė, kad yra trys sąlygos, kurias V. Orbanas turi įvykdyti, norėdamas likti šioje grupėje.

M. Weberis pareiškė, kad „nedelsiant turi būti atšaukta išgalvotų naujienų kampanija, nukreipta prieš (EK pirmininką) Jeaną-Claude'ą Junckerį“, o „Fidesz“ turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tokių atakų ateityje“.

Jis taip pat sakė, kad „Fidesz“ turi išspręsti „tebeegzistuojančias teisines problemas“ dėl Vidurio Europos universiteto (CEU) Budapešte.

Gruodį CEU, įkurtas liberalo JAV ir vengrų kilmės milijardieriaus George'o Soroso, paskelbė, kad daugumą savo programų perkelia iš Budapešto į Vieną. Įstaiga sako, kad tapo 2017-ųjų balandį Vengrijoje priimto, smarkiai sugriežtinusio reikalavimus užsienio universitetams, įstatymo taikiniu.

„Jei Viktoro Orbano vadovaujama „Fidesz“ neįvykdys... reikalavimų, vienintelis variantas bus pašalinti šią partiją iš EPP“, – pabrėžė M. Weberis.

Pirmadienį, likus trims mėnesiams iki EP rinkimų, 12 EPP narių oficialiai pareikalavo pašalinti iš jos sudėties populistą Vengrijos ministrą pirmininką ir jo partiją.

Šis klausimas bus svarstomas frakcijos kovo 20-osios posėdyje.

Budapešto veiksmai jau seniai kelia rūpestį dėl žodžio laisvės, akademinės laisvės ir teisės viršenybės principų pažeidimų, o paskutiniu lašu tapo praeitą mėnesį pradėta Vengrijos informacinė kampanija.

Per ją taikytasi į JAV milijardierių filantropą G. Sorosą bei EK pirmininką J.-C. Junckerį, esą kurstančius neteisėtą imigraciją, ir kitas partijas, priklausančias EPP.

Savaitgalį Vengrijos vyriausybė paskelbė, kad šį mėnesį užbaigs savo kontroversišką prieš imigrantus nukreiptą informacinę kampaniją. Vis dėlto Budapeštas užsiminė, kad „Fidesz“ ketina pradėti naują kampaniją, kuri bus nukreipta prieš J.-C. Junckerio padėjėją Fransą Timmermansą.

EPP yra didžiausia frakcija EP, jai priklauso pagrindiniai Europos centro-dešinės judėjimai, įskaitant Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partiją CDU ir Prancūzijos respublikonus. Pastarosios dvi partijos nereikalavo V. Orbano partijos pašalinimo iš frakcijos.

Tuo metu Austrijos kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos generalinis sekretorius Haraldas Vilimsky pareiškė, kad jo itin euroskeptiška frakcija EP „Tautų ir laisvės Europa“ (ENF), priims „Fidesz“ „išskėstomis rankomis“.