Vengrijoje valdžia stiprina žiniasklaidos kontrolę
Pra­ei­tą sa­vai­tę be­veik 500 pri­va­čių Veng­ri­jos nau­jie­nų por­ta­lų, lai­kraš­čių, te­le­vi­zi­jos ka­na­lų ir ra­di­jo sto­čių bu­vo per­duo­ti val­dy­ti vie­nam fon­dui, ku­rio tiks­las – „na­cio­na­li­nių ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mas“. Šiai įstai­gai va­do­vau­ja ša­lies prem­je­rui Vik­to­rui Or­ba­nui lo­ja­lus as­muo. To­kia stai­gi pro­vy­riau­sy­bi­nių ži­niask­lai­dos prie­mo­nių cen­tra­li­za­ci­ja pa­kurs­tė ne­ri­mą dėl di­dė­jan­čios šio sek­to­riaus kon­tro­lės.

Gruodžio 5 dieną premjeras pasirašė įsaką, kuriuo žiniasklaidos priemonių susijungimą pavadino turinčiu „nacionalinę strateginę svarbą viešajam interesui“. Pasak tarptautinės žiniasklaidos šaltinių, šitaip jis užkirto galimybę konkurencijos tarybai ar kitoms priežiūros institucijoms blokuoti tokį susitarimą.

Tai tik naujausias vis labiau autokratiško V. Orbano veiksmas prieš visuomenės pliuralizmą. Nuo 2010 metų, kai atėjo į valdžią, premjeras Vengrijoje palaipsniui naikino stabdžių ir atsvarų sistemą, į Konstitucinį Teismą paskirdamas sau lojalius asmenis, pakeisdamas rinkimų sistemą, kad ši būtų palankesnė jo partijai, o savo sąjungininkams pavesdamas vadovauti priežiūros institucijoms.

Dabar per 500 Vengrijos žiniasklaidos priemonių yra palankios vyriausybei, nors dar 2015 metais tokių buvo vos 31.

Simboliškas žingsnis

Lapkričio 28 dieną daugiau nei dešimt savininkų vienu metu paskelbė perduodantys arba ketinantys perduoti savo žiniasklaidos priemones Centriniam Europos spaudos ir žiniasklaidos fondui, kuris buvo įkurtas šių metų rugpjūtį siekiant „užtikrinti nacionalinių vertybių išsaugojimą“. Fondui vadovauja artimas V. Orbano sąjungininkas Gaboras Liszkay. Dauguma savininkų, vyriausybei palankių verslo magnatų, teigė, kad už nuosavybės perdavimą negaus jokios kompensacijos.

Sandoris iš dalies yra simboliškas, nes dauguma perduotų žiniasklaidos priemonių jau dabar yra palankios V. Orbanui. Jo vyriausybė sistemiškai marino nepriklausomas žiniasklaidos priemones, atimdama iš jų galimybes gauti valstybės finansuotų reklamų, taip skatindama daugumą privačių žiniasklaidos bendrovių arba cenzūruoti savo turinį, arba žiniasklaidos priemones parduoti V. Orbano sąjungininkams oligarchams.

Tiriamosios žurnalistikos interneto svetainė „Atlatszo“, kuri vis dar yra nepriklausoma, skaičiuoja, kad dabar per 500 Vengrijos žiniasklaidos priemonių yra palankios vyriausybei, nors dar 2015 metais tokių buvo vos 31. Kaip rašo „The New York Times“, valdant V. Orbanui, visuomeniniai transliuotojai virto vyriausybės ruporais, kuriuose itin retai pasigirsta ar pasirodo opozicinių balsų.

„Tai didžiulis pokytis, bet jis labiau simboliškas“, – „The New York Times“ teigė nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ Europos ir Eurazijos tyrimų vadovė Zselyke Csaky. Pasak jos, Vengrijos žiniasklaida „dėl kontrolės ir konsolidacijos lygio pradeda panašėti į valstybinę žiniasklaidą komunizmo laikais“.

Atsakydamas į laikraščio „The New York Times“ užklausą vienas Centrinio Europos spaudos ir žiniasklaidos fondo tarybos narių Miklosas Szantho elektroniniame laiške rašė, kad jo įstaiga yra nepriklausoma ir privati, o jos tikslas – išlaikyti „subalansuotą“ žiniasklaidos aplinką Vengrijoje, kovoti su melagingomis naujienomis ir politiniu korektiškumu.

„Pagrindinis fondo prioritetas yra tarnauti, išsaugoti ir išlaikyti subalansuotą žiniasklaidą Vengrijoje“, – rašė M. Szantho, kuris taip pat vadovauja Budapešte įsikūrusiam konservatyviam tyrimų centrui „Center for Fundamental Rights“.

Jis teigė, jog fondui perduotos žiniasklaidos priemonės sieks, kad opozicinės žiniasklaidos grupės neatgautų svarios pozicijos rinkoje, kurią jos turėjo prieš V. Orbanui įsitvirtinant valdžioje.

„Nuo 2010 metų, kai Vengrijos politinė kairė prarado gebėjimą sugalvoti ir komunikuoti strateginę viziją ar idėjas ne tik apie šalį, bet ir apie save, jie neteko pajėgumų „ugdyti“ savo „intelektinę tėvynę“, o štai dešinieji sugebėjo sukurti gyvybingą atsvarą „progresyvioms“ Vengrijos žiniasklaidos priemonėms“, – rašė M. Szantho.

Dabar, pasak jo, opoziciniai balsai „turi susitaikyti su dabartiniu, „nauju“ ir daug labiau subalansuotu žiniasklaidos kraštovaizdžiu“.

Nebijo pasekmių

Pasak Z. Csaky iš „Freedom House“, Vengrijos žiniasklaidos fonas Europoje yra beprecedentis, o jo sukūrimas parodo, kaip atvirai V. Orbanas yra pasirengęs nepaisyti europietiškų normų.

Panašią nuomonę pareiškė ir tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Reporteriai be sienų“, ginanti žiniasklaidos laisvę. Organizacijos Europos Sąjungos (ES) ir Balkanų skyriaus vadovė Pauline Ades-Mevel teigė, jog „tokio didelio skaičiaus žiniasklaidos priemonių, kurios remia tą pačią partiją, sujungimas Vengrijoje nematytas nuo komunistinio režimo pabaigos ir yra beprecedentis Europos Sąjungoje“. „Toks koncentracijos lygis mums kelia nerimą dėl žiniasklaidos pliuralizmo išlikimo Vengrijoje“, – sakė ji.

Per pastarąjį mėnesį V. Orbano vyriausybė ne tik centralizavo daugumą žiniasklaidos priemonių, bet ir sugebėjo galutinai išstumti vieną prestižiškiausių šalies aukštųjų mokyklų Vidurio Europos universitetą (CEU), jis savo būstinę nusprendė perkelti į Vieną. Be to, Vengrija suteikė politinį prieglobstį buvusiam Makedonijos premjerui Nikolai Grujevskiui, kuris tėvynėje nuteistas už korupcinius nusikaltimus.

„Šio žingsnio drąsa rodo, kad V. Orbanas, regis, prarado dalį savo pragmatizmo, – teigė Z. Csaky. – Sprendžiant iš šio poelgio, taip pat žingsnio dėl N. Grujevskio ir CEU išsikėlimo, atrodytų, kad jis vis labiau ir labiau pasitiki savo instinktais ir yra tikras, kad iš Europos Sąjungos nesulauks jokio spaudimo.“

Rugsėjo mėnesį Europos Parlamentas (EP) nubalsavo už tai, kad būtų pradėta procedūra prieš Vengriją pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl demokratinių normų pažeidimo. Procedūra gali lemti precedento neturinčių sankcijų įvedimą šaliai. Tačiau balsavimas EP tėra pirmas žingsnis ir nėra aišku, ar ES galiausiai imsis kokių nors baudžiamųjų priemonių.

Remiantis „Freedom House“ demokratijos indeksu, 2010 metais Vengrijos politinė sistema buvo priskirta „konsoliduotai demokratijai“, o dabar ji įvardijama kaip „pusiau konsoliduota demokratija“. O štai šalies žiniasklaida yra tik „iš dalies laisva“ ir nuo V. Orbano atėjimo į valdžią pagal šį reitingą Vengrija nukrito per 50 pozicijų.