Venesuelos žmonėms trūksta maisto, vaistų, tačiau humanitarės pagalbos Nicolas Maduro neįsileidžia
Ve­ne­sue­los opo­zi­ci­ja an­tra­die­nį ke­ti­na su­reng­ti dau­giau ei­ty­nių ir taip par­agin­ti ka­riuo­me­nę įsi­leis­ti JAV hu­ma­ni­ta­ri­nę pa­gal­bą, nors pre­zi­den­tas Ni­co­las Ma­du­ro šias siun­tas va­di­na pre­teks­tu įsi­ver­ži­mui.

Laikinuoju šalies vadovu pasiskelbęs opozicijos lyderis Juanas Guaido vadovaus demonstracijoms Karakaso rytuose. Protestų taip pat ketinama surengti Venesuelos vietose.

Tokiomis akcijomis bus paminėta Jaunimo diena bei pagerbti per sausį vykusias antivyriausybines demonstracijas žuvę 40 žmonių, tarp kurių buvo daug jaunuolių.

Kitų šalių pristatomos atsargos, tokie kaip maistas ir vaistai, jau penkias dienas kaupiasi bendrą sieną su Venesuela turinčios Kolumbijos surinkimo centruose.

„Sugrįžtame į gatves ir reikalausime priimti humanitarinę pagalbą, išgelbėsiančią daugiau nei 300 tūkst. venesueliečių gyvybių“, – sakė J. Guaido, Nacionalinio Susirinkimo pirmininkas.

N. Maduro suduos atsakomąjį smūgį vadovaudamas jaunų kairuolių žygiui, per kurį bus protestuojama prieš „imperialistų kišimąsi“. Akcija vyks sostinės centre, kur vyriausybė ketina rinkti JAV prezidentui Donaldui Trumpui nepritariančių žmonių parašus.

Opozicijos ir vyriausybės priešpriešos centre atsidūrė ginčas, ar ekonomikos krachą patyrusi ir su maisto, vaistų bei kitų būtiniausių prekių stoka susidūrusi Venesuelai turi įsileisti humanitarinę paramą.

Kitų šalių pristatomos atsargos, tokie kaip maistas ir vaistai, jau penkias dienas kaupiasi bendrą sieną su Venesuela turinčios Kolumbijos surinkimo centruose.

Du pasienio miestelius jungiantis tiltas šiuo metu blokuojamas dviem dideliais konteineriais ir didele benzinvežio cisterna.

Reuters/Scanpix nuotr.

Venesuelos vyriausybė pirmadienį pati dalijo maistą ir vaistus.

Daugiau kaip 50 valstybių remiamas J. Guaido pažadėjo suteikti amnestiją karininkams, kurie pereis į opozicijos pusę. Jis perspėjo ginkluotąsias pajėgas, kad trukdyti teikti humanitarinę pagalbą yra nusikaltimas žmoniškumui.

JT duomenimis, nuo 2015 metų iš Venesuelos pabėgo apie 2,3 mln. žmonių.

J. Guaido teigia, kad beveik 100 tūkst. venesueliečių užsirašė į savanorius, norinčius vežti humanitarines siuntas ir dalyti jas žmonėms, kuriems labiausiai jų reikia.

Antras pagalbos centras

Kaip bebūtų, N. Maduro atsisako nusileisti ginče ir vadina pagalbos siuntų telkimą Kolumbijoje „politiniu šou“ bei pretekstu JAV intervencijai.

Humanitarinės pagalbos klausimas yra itin svarbus veiksnys vykstant kovai tarp J. Guaido, sausį pasiskelbusio laikinuoju prezidentu, ir N. Maduro.

Nacionalinio Susirinkimo pirmininko pasiuntinys susitiko su brazilų pareigūnais Brazilijos sostinėje ir paskelbė planus įsteigti antrą humanitarinės pagalbos siuntų sandėlį Roraimos valstijoje, besiribojančioje su Venesuelos pietrytine siena.

J. Guaido paskirta ambasadorė Brazilijoje Maria Teresa Belandria pareiškė gavusi brazilų užsienio reikalų ministro Ernesto Araujo patikinimų dėl naujo humanitarinės pagalbos centro.

Parlamento pirmininkui atskaitingas pagalbos skirstymo komandos vadovas Lesteris Toledo sakė žurnalistams, kad į Roraimoje įkurtą centrą nuo kitos savaitės bus pristatomos atsargos.

Tačiau Venesuelos gynybos ministras Vladimiras Padrinopaskelbė, kad kariuomenė „stiprina palei visą sieną dislokuotas pajėgas“.

Sekmadienį dešimtys gydytojų protestavo Venesuelos pasienyje reikalaudami, kad į šalį būtų įsileisti pagalbos kroviniai, nuo ketvirtadienio telkiami Kolumbijos Kukutos miestelyje.

Vis dėlto kariuomenė užblokavo abi šalis jungiantį tiltą.

Parlamento vadovas siekia nuversti N. Maduro ir suformuoti pereinamojo laikotarpio vyriausybę, turinčią valdyti šalį iki naujų rinkimų. Tokiems jo planams prireiktų ginkluotųjų pajėgų palaikymo.

Praėjusią savaitę duodamas interviu naujienų agentūrai AFP J. Guaido neatmetė galimybės leisti užsienio valstybėms surengti karinę intervenciją Venesueloje.

Tuo metu šalies kariuomenė paskelbė pradėjusi iki penktadienio besitęsiančius mokymus, kurių tikslas – „padidinti šalies gynybos potencialą“.

Tyrimas dėl J. Guaido finansų

Finansinę atskaitomybę Venesueloje prižiūrinti agentūra ėmėsi tirti J. Guaido pajamas, pareiškusi, kad jis „galimai... be jokios pateisinamos priežasties gavo pinigų iš tarptautinių ir nacionalinių struktūrų“.

Prieš dvi savaites N. Maduro lojalistų dominuojamas Aukščiausiasis Teismas uždraudė opozicijos lyderiui išvažiuoti iš šalies ir įšaldė jo turtą.

Antradienį organizuojamais protestais siekiama padidinti spaudimą N. Maduro ir priversti jį atsistatydinti.

J. Guaido perspėjo, kad kariuomenei tektų atsakomybę už protestuotojų žūtis.

Sankcijų Karakasui paskelbęs Vašingtonas mėgina atkirsti N. Maduro vyriausybės pajamų šaltinius.

Daugiau kaip 40 proc. Venesuelos naftos, sudarančios 96 proc. šalies įplaukų, parduodama Jungtinėms Valstijoms.

Popiežius Pranciškus neseniai pasisiūlė tarpininkauti derybose tarp besivaržančių Venesuelos lyderių, tačiau J. Guaido atmetė derybų su N. Maduro galimybę, nes mano, jog prezidentas tuo pasinaudotų, kad išloštų laiko.

Nors N. Maduro išreiškė pritarimą Popiežiaus iniciatyvai, jis kur kas mažiau palankiai įvertino praėjusią savaitę nuskambėjusį Europos ir Lotynų Amerikos ministrų raginimą surengti Venesueloje naujus prezidento rinkimus ir apkaltino šią grupę šališkumu.

Praėjusią savaitę jis atmetė ES šalių raginimą surengti rinkimus, o šios savo ruožtu pripažino J. Guaido Venesuelos vadovu.