Venesuelos opozicijos lyderis siūlo Kinijai užmegzti draugiškus ryšius
Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tu pa­sis­kel­bęs opo­zi­ci­jos ly­de­ris Jua­nas Guai­do pa­ža­dė­jo Ki­ni­jai, kad lai­ky­sis vi­sų dvi­ša­lių su­si­ta­ri­mų, taip pat sa­kė esąs pa­si­ruo­šęs „kiek įma­no­ma grei­čiau“ pra­dė­ti dia­lo­gą su Pe­ki­nu.

Atrodo, kad J. Guaido savo komentarais, šeštadienį paskelbtais kinų dienraščio „South China Morning Post“, siekia išsklaidyti abejones, ar jo politinis iššūkis prezidentui Nicolas Maduro nesutrikdys ryšių su Venesuelos pagrindine skolintoja.

N. Maduro, rugsėjį apsilankęs Kinijoje, sudarė sutarčių dėl energetikos ir aukso kasybos sektorių plėtros, siekdamas užsitikrinti Pekino palaikymą gilios ekonominės krizės krečiamai Pietų Amerikos šaliai.

„Kinijos palaikymas bus labai svarbus stiprinant mūsų šalies ekonomiką ir būsimą plėtrą“, – rašo 35 metų J. Guaido, į laikraščio užduotus klausimus atsakęs elektroniniu laišku.

„Dėl savo konkurencingumo ir rinkos Kinija yra fundamentali pasaulinė veikėja, ir norime iš naujo užmegzti su ja ryšius, grindžiamus abipuse pagarba ir bendradarbiavimu, – pridūrė opozicijos lyderis. – Esame pasiruošę kiek įmanoma greičiau pradėti konstruktyvius ryšius ir dialogą su Kinija.“

Venesuelą krečianti ekonominė ir politinė krizė paaštrėjo praeitą savaitę, Nacionalinio Susirinkimo pirmininkui Juano Guaido pasiskelbus laikinuoju prezidentu, nes N. Maduro, anot opozicijos, buvo neteisėtai perrinktas antrai kadencijai.

Kai kurios šalys, įskaitant JAV ir Braziliją, išreiškė palaikymą J. Guaido, bet Kinija iki šiol neparėmė nė vienos pusės ir akcentavo savo ilgametę politiką „nesikišti“ į kitų valstybių vidaus reikalus.

Vadovaujant socialistui N. Maduro Venesuelos, turinčios didžiausius pasaulyje išžvalgytus naftos išteklius, ekonomika patyrė krachą, pasireiškiantį hiperinfliacija ir būtiniausių prekių stygiumi.

Milijonai gyventojų atsidūrė skurde, o 2,3 mln. venesueliečių išvyko iš savo šalies, sukeldami Pietų Amerikoje migracijos krizę.

N. Maduro tebekontroliuoja beveik visas Venesuelos politines institucijas ir yra remiamas kariuomenės, bet daugelis jį kaltina dėl šalies ekonomikos negandų.

56 metų prezidentas pernai gegužę užsitikrino antrą kadenciją per rinkimus, boikotuotus daugumos opozicijos grupių. JAV, Europos Sąjunga ir Amerikos valstybių organizacija (OAS) šį balsavimą laiko suklastotu.

Kinija per pastarąjį dešimtmetį šiai Pietų Amerikos valstybei paskolino daugiau kaip 60 mlrd. JAV dolerių (52,3 mlrd. eurų). Venesuela tebėra skolinga Pekinui apie 20 mlrd. dolerių (17,4 mlrd. eurų) ir savo skolą apmoka naftos siuntomis.

Penktadienį per spaudos konferenciją Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas sakė, kad Pekinas „nusiteikęs bendrauti su visomis šalimis“.

Kinija ir Venesuela „ilgą laiką pragmatiškai bendradarbiavo“, pridūrė jis.

„Kad ir kaip pasikeistų padėtis, visam tam visiškai nebus pakenkta“, – pabrėžė Geng Shuangas.