Venesuelą skandina hiperinfliacija
Hi­pe­rinf­lia­ci­ja Ve­ne­sue­lo­je, ku­rią yra iš­ti­ku­si fi­nan­si­nė ir hu­ma­ni­ta­ri­nė kri­zė, iki 2018 me­tų pa­bai­gos tu­rė­tų pa­siek­ti mil­ži­niš­ką 1 mln. proc. ly­gį, prog­no­zuo­ja Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF).

Ir šalies ekonominė griūtis darys vis didesnį poveikį kaimyninėms šalims, pažymėjo Fondas atnaujintose Lotynų Amerikos regiono prognozėse.

„Prognozuojame infliacijos pakilimą iki 1 mln. proc. iki 2018 metų pabaigos, kuris parodys, kad padėtis Venesueloje yra panaši į buvusiąją Vokietijoje 1923 metais ar Zimbabvėje šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje“, – pareiškė TVF Vakarų pusrutulio departamento vadovas Alejandro Werneris.

Tačiau šiam įverčiui „būdingas kur kas didesnis neapibrėžtumo laipsnis“ negu daugumai infliacijos prognozių, pareiškė jis reporteriams.

Vis dėlto, ar infliacija pasieks 1,2 mln. proc., ar 800 tūkst. proc. lygį, „kainos, kaip išteklių paskirstymo mechanizmas, jau buvo sunaikintos“, pažymėjo jis.

Mažėjant naftos gavybai, Venesuelos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų smukti 18 proc. ir nuosmukis bus 3 procentiniais punktais didesnis negu prognozuota gegužę, sakė A. Werneris. Dviženklis BVP nuosmukis šalyje bus užfiksuotas trečius metus iš eilės.

Tai reiškia, kad šalyje, iš kurios dėl krizės masiškai išvyksta piliečiai, o likusieji dėl vaistų stokos vis dažniau kenčia nuo ligų ir dėl maisto stygiaus netenka svorio, BVP per kelerius metus bus sumažėjęs 50 proc., o tai pasaulyje per pastarąjį pusšimtį metų ar dar ilgesnį laikotarpį buvo nutikę tik kelis kartus.

„Tempia žemyn“ visą Lotynų Ameriką

A. Werneris atkreipė dėmesį į ekonomikos „iškraipymus“, kuriuos lemia Venesuelos politika, kaip antai pinigų spausdinimas vyriausybei finansuoti.

„Manome, kad vyriausybė ir toliau skaičiuos didelį fiskalinį deficitą, kuris bus finansuojamas vien didinant pinigų bazę, o tai ir toliau spartins infliacijos kilimą...“, – pažymėjo jis.

OPEC duomenys rodo, kad naftos gavyba Venesueloje birželį smuko iki 1,5 mln. barelių per dieną – žemiausio per 30 metų lygio, nors šalies turimos naftos atsargos yra didžiausios pasaulyje.

Lotynų Amerikos šalis 96 proc. savo įplaukų užsienio valiuta gauna parduodama naftą, tačiau valdant populisto Nicolaso Maduro vyriausybei, užsienio valiutos trūkumas išprovokavo ekonomikos paralyžių, dėl kurio šalis ėmė stokoti net būtiniausių prekių.

Dėl Venesuelos ekonominės griūties ekonomikos augimo tempas Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino regione šiemet sulėtės iki 1,6 proc. ir prieaugis bus 0,4 procentinio punkto mažesnis negu prognozuota gegužę.

Tačiau, neįskaitant Venesuelos, regionas „ir toliau atsigauna“ ir jo BVP prieaugis, be Venesuelos, šiemet turėtų sudarytų 2,3 proc., o kitąmet – 2,8 procento.

Paskolos sutartį su TVF neseniai pasirašiusios Argentinos ekonomika šiemet turėtų paūgėti tik 0,4 proc., o ne 2 proc., kaip prognozuota gegužę.

Tačiau „2019 ir 2020 metais šalies ūkis turėtų laipsniškai atsigauti, nes, įgyvendinant TVF remiamą stabilizacijos programą, bus atkurtas pasitikėjimas“, pažymėjo A. Werneris.