Varšuva ir Briuselis aptarė prieštaringas Lenkijos teismų reformas
Len­ki­jos mi­nis­tras pir­mi­nin­kas ket­vir­ta­die­nį Briu­se­ly­je su­si­ti­ko su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku Jea­nu-Clau­de­‘u Junc­ke­riu, Var­šu­vai sie­kiant iš­veng­ti ga­li­mų Eu­ro­pos Są­jun­gos sank­ci­jų dėl prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mos teis­mų re­for­mos.

Premjero Mateuszo Morawieckio biuras ketvirtadienį socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad EK pirmininkui pateikė dokumentą, kuriame detaliai išdėstyti Lenkijos teismų sistemos pokyčiai. Jame teigiama, kad šalies teismų sistema dabar suformuota tokiu pat principu kaip ir kai kuriose ES šalyse narėse.

Lenkijos Aukščiausiojo Teismo įstatyme numatyta sumažinti teisėjų išėjimo į pensiją amžių nuo 70 iki 65 metų ir taip „dekomunizuoti“ šią instituciją, atsisakant teisėjų, dirbusių teismuose dar iki sovietinio režimo žlugimo 1989 metais.

Be to, parlamentui suteikta teisė skirti 15 teisėjų į Nacionalinę teismų tarybą (KRS), turinčią užtikrinti teismų nešališkumą. Anksčiau KRS narius rinkdavo patys teisėjai.

Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) reformos jau paskatino EK imtis beprecedenčių veiksmų prieš Lenkiją ir inicijuoti procedūrą pagal Europos Sąjungos sutarties 7-ąjį straipsnį. Varšuvos vykdomos reformos traktuojamos kaip „sisteminė grėsmė“ šalies teismų sistemos nepriklausomybei.

Anksčiau Briuselio dar nė karto neinicijuotas ES sutarties 7-asis straipsnis numato vadinamąjį branduolinį variantą, kai gali būti įšaldytos valstybės narės balsavimo teisės. Tačiau tai gali būti padaryta tik po ilgos ir sudėtingos procedūros.

Vis dėlto tokia baigtis mažai tikėtina, nes Lenkijos sąjungininkė Vengrija žadėjo vetuoti šią priemonę.

Lenkijos lyderiai, siekdami išvengti tokių sankcijų, bando derėtis su Briuseliu.

Vėliau ketvirtadienį M. Morawieckis dalyvaus konferencijoje Bendrijos ateičiai aptarti.