Vargas dėl pavadinimo: Šiaurės Makedonijos ateitis dar neaiški
Grai­ki­jos koa­li­ci­nė vy­riau­sy­bė pra­dė­jo braš­kė­ti, kai tre­čia­die­nį ne­ti­kė­tai at­sis­ta­ty­di­no ša­lies už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ni­kos Kot­zias. Jis ta­po pir­mą­ja po­li­ti­ne su­si­ta­ri­mo su kai­my­ni­ne Ma­ke­do­ni­ja dėl jos pa­va­di­ni­mo kei­ti­mo au­ka.

Teigiama, kad Graikijos užsienio reikalų ministro pareigas nuo 2015 sausio ėjęs N. Kotzias per antradienį vykusį susitikimą susikibo su gynybos ministru Panosu Kammenosu, kuris vadovauja jaunesniajai koalicijos partnerei, kraštutinės dešinės „Nepriklausomų graikų“ (ANEL) partijai. Pagrindinis ginčą išprovokavęs klausimas buvo birželio 17 dieną prie Prespos ežero pasirašytas susitarimas su kaimynine šalimi dėl jos pervadinimo į Šiaurės Makedonijos Respubliką.

Jį įgyvendinus būtų užbaigtas 27 metus trukęs abiejų valstybių ginčas ir atvertas kelias Makedonijai siekti narystės NATO bei Europos Sąjungoje.Tačiau šis susitarimas sulaukė stipraus pasipriešinimo abiejose valstybėse.

Makedonijoje daugelis oponentų teigia, kad pavadinimo pakeitimas reikštų suverenumo paaukojimą, o Graikijoje nemažai žmonių įsitikinę, kad jis leis greta esančiai valstybei ir toliau vadintis Makedonija.

„Ministras pirmininkas ir keli ministrai vakar vykusiame kabineto susitikime priėmė savo sprendimus, o aš priėmiau savąjį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ po atsistatydinimo parašė N. Kotzias. Kaip teigiama, jis jautėsi per menkai palaikomas premjero.

Valstybinė naujienų agentūra ANA-MPA pranešė, jog šalies premjeras Alexis Tsipras pats „perims vadovavimą Užsienio reikalų ministerijai, kad padėtų sėkmingai užbaigti Prespos susitarimo įgyvendinimą“.

„Sunkia širdimi“

Trečiadienio popietę paviešintame pranešime premjeras A. Tsipras teigė: „Sunkia širdimi priimu jo atsistatydinimą.“ Jis taip pat paragino Makedonijos įstatymų leidėjus patvirtinti susitarimą.

„Noriu paskatinti juos ryžtingai ir drąsiai judėti pirmyn, nes kitos progos nebus“, – tvirtino A. Tsipras. Tačiau Graikijos premjeras pridūrė, kad jo vyriausybė „niekada“ nesutiks su Skopjės prisijungimu prie ES ar NATO, jei šalis nepakeis pavadinimo į sutartą variantą.

1991 metais nepriklausomybę nuo Jugoslavijos paskelbusi Makedonijos Respublika gana greitai pateko į Graikijos nemalonę.

Atėnai naujai gimusią valstybę apkaltino siekiu pasisavinti jų istoriją ir teritorinėmis pretenzijomis į taip pat vadinamą Graikijos šiaurinę provinciją – senovinės Aleksandro Didžiojo imperijos lopšį ir šiuolaikinių graikų pasididžiavimo šaltinį. Tokie kaltinimai Graikijai leido blokuoti Makedonijos siekį tapti ES ir NATO nare.

Rugsėjo 30 dieną Makedonijoje vykusio referendumo rezultatai, užuot vyriausybei suteikę plačius įgaliojimus, sukėlė abejonių dėl susitarimo ateities.

1993 metais Graikijos šiaurinė kaimynė buvo priimta į Jungtines Tautas pavadinimu „Buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija“, tačiau šiandien daugiau nei 140 valstybių ją vadina tiesiog Makedonija.

Pastaruosius kelerius metus buvo dedamos didžiulės pastangos pagaliau šį ginčą išspręsti ir birželio mėnesį N. Kotzias su savo Makedonijos kolega Nikola Dimitrovu pasirašė susitarimą, kuris leido šalies pavadinimą pakeisti į Šiaurės Makedonijos Respubliką.

Kliūtys Makedonijoje

Tačiau pavadinimo keitimas dar jokiu būdu nėra užbaigtas klausimas – jį dar turi patvirtinti abiejų valstybių parlamentai. Rugsėjo 30 dieną Makedonijoje vyko referendumas, per kurį rinkėjai turėjo progą išreikšti poziciją dėl šalies pavadinimo keitimo. Tačiau jo rezultatai, užuot vyriausybei suteikę plačius įgaliojimus, sukėlė abejonių dėl susitarimo ateities.

Opozicinės partijos kvietė referendumą boikotuoti, tad savo valios pareikšti atėjo vos kiek daugiau nei 36 proc. rinkimų teisę turinčių makedonų. Ir nors per 90 proc. iš jų pasisakė už pavadinimo keitimą, referendumas laikomas neįvykusiu.

Dėl šios priežasties Makedonijos premjeras Zoranas Zajevas susiduria su didžiuliu iššūkiu surinkti dviejų trečdalių šalies parlamento narių palaikymą dėl Konstitucijos pataisų, kurios būtinos, siekiant pakeisti pavadinimą.

Diskusijos dėl Konstitucijos pataisų šalies parlamente vyksta nuo pirmadienio. Z. Zajevui reikia gauti 80 parlamentarų paramą 120 vietų parlamente. Kaip teigia Laisvosios Europos radijas, regis, kol kas jam trūksta 10 balsų.

Opozicinės dešiniųjų pažiūrų partijos VMRO vadovas Hristijanas Mickoskis Vokietijos transliuotojui DW teigė, kad, jo požiūriu, susitarimas su Graikija yra „miręs“, ir paprašė parlamento sustabdyti pradėtą procedūrą.

Graikijos koalicija

Graikijoje susitarimas taip pat sukėlė nemažą pasipiktinimą. Jį kritikavo ne tik ultranacionalistai, bet ir kai kurie konservatoriai ir net kairiųjų pažiūrų politikai.

Šiais metais šalyje vyko ne vienas protestas prieš susitarimą, nebuvo išvengta ir smurto protrūkio.

Sausio mėnesį į Salonikų gatves išėjo apie 300 tūkst. protestuotojų, o kitą mėnesį į mitingą Atėnuose atėjo apie 140 tūkst. asmenų.

Birželį N. Kotzias vietiniam radijui duodamas interviu teigė, kad dėl derybų ir susitarimo jam ir jo šeimai per 800 kartų grasinta mirtimi.

Kai kurie analitikai tvirtina, kad pyktis dėl Makedonijos pavadinimo keitimo sustiprino Graikijos kraštutinę dešinę.

Itin griežtai prieš susitarimą pasisakė P. Kammenos. „Aš nebalsuosiu už šį susitarimą, jei jis pasieks parlamentą“, – neseniai pareiškė jis, taip pat pagrasindamas, kad gali palikti vyriausybę.

Jei Makedonija pakeis pavadinimą, balsavimas dėl susitarimo Graikijos parlamentą turėtų pasiekti kitų metų pradžioje.

P. Kammenoso partija ANEL parlamente turi 7 vietas. Nors Graikijoje rinkimai neturėtų vyktų iki 2019 metų pabaigos, tačiau A. Tsipro koalicija 300 vietų parlamente teturi 153 parlamentarų palaikymą. Jei P. Kammenoso partija ją paliktų, A. Tsiprui būtų sunku surasti, kas juos pakeistų.