Užsienyje pluša 4 mln. ukrainiečių
Ne­se­niai Eko­no­mi­nės stra­te­gi­jos cen­tro (CES) at­lik­ta stu­di­ja par­odė, kad be­veik 4 mln. ukrai­nie­čių (ar­ba 16 proc. dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų) dir­ba už­sie­ny­je.

Žmonės palieka savo šalį dažniausiai dėl ekonominių priežasčių: didesnio atlyginimo ir darbo vietų pasirinkimo. Tiesa, daugelis migrantų pabūna ten kelis mėnesius, užsidirba šiek tiek pinigų ir grįžta namo.

Kaip nurodo studijos autoriai, migracijos tendencijas sustiprino Krymo aneksija ir karo veiksmų Donbase pradžia. Susiklosčiusios aplinkybės ne tik turėjo įtakos žmonių persikėlimui pačioje Ukrainoje, bet ir pakeitė iki tol vyravusias užsienio kryptis.

2014–2016 metais žmonių, keliaujančių į Rusiją, srautas sumažėjo nuo 11 mln. iki 8 milijonų. Tuo pat metu pagausėjo norinčiųjų vykti į Lenkiją. Tyrėjai sako, kad prie to dar prisidėjo ir Varšuvos nuosekli politika, siekianti privilioti pigesnės darbo jėgos iš Ukrainos.

Nepriklausomo nuomonės tyrimo instituto „Rating“ atlikta apklausa rodo, kad Lenkijoje daugiausia ukrainiečių plušėjo žemės ūkio (34 proc.) ir statybų (32 proc.) sektoriuose, 8 proc. tvarkė namus, 7 proc. dirbo maitinimo įstaigose, 5 proc. buvo įsidarbinę viešbučiuose, 4 proc. prižiūrėjo senyvus ar neįgalius asmenis.

Ukrainiečius migruoti skatina atlyginimų skirtumai. Pavyzdžiui, vidutinė alga Ukrainoje siekia apie 7100 grivinų (apie 220 eurų), o Lenkijoje – maždaug 3500 zlotų (837 eurus).

Studijos autoriai teigia, kad jei Ukraina nepasieks Europos darbo užmokesčio lygio, išvykstančiųjų skaičius toliau didės. O tuomet jau gali kilti ir sunkumų. Ukrainos mokslų akademijos ekonomikos ir prognozavimo instituto duomenimis, nuo 2015 metų šalis kasmet praranda apie 40 mlrd. grivinų.

„Darbo jėgos migracija ateityje gali kelti pavojų tiek ekonomikos augimui, tiek kainų stabilumui“, – aiškino Ukrainos centrinio banko vadovo pavaduotojas Dmytro Sologubas.

Portalas „Bloomberg“ rašo, kad nuo 2015 iki 2017 metų iš Ukrainos emigravo daugiau kaip milijonas gyventojų. Itin daug jų vyko į Lenkiją (507 tūkst.), Rusiją (343 tūkst.), Italiją (147 tūkst.), Čekiją (122 tūkst.), JAV (23 tūkst.) ir Baltarusiją (22 tūkst.).

Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje galioja gana paprastos taisyklės, leidžiančios ukrainiečiams atvykti trumpam padirbėti. Pernai įsigaliojęs bevizis režimas, suteikiantis teisę keliauti po Europos Sąjungos valstybes, Ukrainos piliečiams atvėrė dar daugiau galimybių. Be kita ko, pagerėjo transporto jungtys, pavyzdžiui, atsirado naujas traukinio maršrutas tarp Kijevo ir Varšuvos.

Tiesa, kai kurios Ukrainos bendrovės jau turi veržtis diržus. „Mums labai trūksta darbuotojų. Jauni žmonės mieliau vyksta dirbti į Lenkiją ar Baltijos šalis“, – skundėsi vienos spausdinimo įmonės vadovas Oleksandras Dranovas.

Prezidentas Petro Porošenka nurodė, kad darbo migracija yra įprastas šalies integracijos į Europos darbo rinką procesas.