Užsieniečiai nesiveržia balsuoti Švedijos rinkimuose
Rug­sė­jo 9 die­ną Šve­di­jo­je bus ren­ka­mas nau­jas par­la­men­tas ir aps­kri­čių ta­ry­bos. Ti­ki­ma­si, kad prie bal­sa­dė­žių at­eis 80–90 proc. vi­sų rin­ki­mų tei­sę tu­rin­čių gy­ven­to­jų. Šios ša­lies rin­kė­jų ak­ty­vu­mas vie­nas di­džiau­sių Eu­ro­po­je. Ta­čiau šią pi­lie­ti­nę par­ei­gą, kaip pa­ste­bi­ma, re­čiau at­lie­ka už­sie­nie­čiai. Por­ta­las „The Lo­cal“ aiš­ki­no­si, ko­dėl taip yra ir kaip tai bū­tų ga­li­ma pa­keis­ti.

„Jei norite pokyčių, turite būti šio proceso dalis. Nenoriu matyti, kaip žmonės sėdi kokiame nors rajone ir skundžiasi, kad viskas yra blogai, o politikai jais nesirūpina“, – sakė Stokholmo prekybos rūmų politikos ekspertas Ahmadas Abdirahmanas.

Šiaurinėje Stokholmo dalyje esantis Tensta rajonas yra laikomas pažeidžiama zona. Tokių vietų Švedijoje šiuo metu – 61. Tai rajonai, kuriems būdingi žemi socialiniai ir ekonominiai rodikliai, o nemaža dalis gyventojų yra užsieniečiai. Šios zonos taip pat nepasižymi dideliu rinkėjų aktyvumu. Pavyzdžiui, 2014 metais per savivaldos rinkimus savo valią pareiškė 57,5 proc. rinkimų teisę turinčių Tensta gyventojų.

Ne tokie stropūs

Užsienietis Švedijos pilietybę gali gauti, jei pragyvena šalyje mažiausiai penkerius metus. Tokiu atveju jis įgyja teisę rinkti parlamentą. Be to, Švedija yra viena iš 60 valstybių, kuriose paso neturintys asmenys gali balsuoti vietos rinkimuose. Pagal dabar galiojančią tvarką savo valią juose gali pareikšti visi Švedijoje gyvenantys Europos Sąjungos piliečiai ir atvykėliai iš kitų valstybių, jei čia nepertraukiamai praleido mažiausiai trejus metus.

Šiemet teisę rinkti apskričių tarybas turi daugiau nei pusė milijono užsieniečių.

Švedijos centrinio statistikos biuro duomenimis, šiemet teisę rinkti apskričių tarybas turi daugiau nei pusė milijono užsieniečių. Tai yra 123 tūkst. daugiau negu per pastaruosius rinkimus, vykusius 2014-aisiais.

Vis dėlto balsavimo teisę turintys užsieniečiai ja naudojasi ne taip stropiai kaip vietiniai. Kaip rodo tyrimų centro „Delmi“ ataskaita, švedų aktyvumas rinkimuose siekia 90 proc., o užsienyje gimusių gyventojų – 72 procentus. Tai gana nemažas skirtumas. Viena to priežasčių, kad atvykėliai nesidomi politiniu gyvenimu ir nesitiki jokių pokyčių. Jie paprastai turi žemesnį išsilavinimą ir gauna mažesnes pajamas.

„Delmi“ ataskaitos autoriai nurodė, kad miestuose gyvenantys ir įstaigose dirbantys užsieniečiai lengviau įsilieja į visuomenę ir įsitraukia į įvairią jos socialinę veiklą. Maždaug pusė Stokholmo Rinkeby ir Tensta rajonų gyventojų yra jaunesni nei 26 metų. Dauguma jų yra imigrantai – dažniausiai iš šalių, nepriklausančių ES ir negalinčių pasigirti stipria demokratine santvarka.

Kad Švedijoje gyvenančių užsieniečių aktyvumas padidėtų, reikia drąsinti žmones domėtis demokratiniu procesu, o politikams – atsižvelgti į atvykėlių problemas.

Demokratijos ambasadoriai

Šiais metais Švedijos jaunimo ir pilietinės visuomenės agentūra (MUCF) investavo į įvairias iniciatyvas, skirtas užsieniečių aktyvumui rinkimuose didinti. Specialistai ypatingą dėmesį skyrė mokykloms. Jie siekė supažindinti moksleivius su demokratine santvarka ir paskatinti juos dalyvauti renkant valdžią. Kaip pasakojo agentūros vadovė Lena Nyberg, šios iniciatyvos tikslas – ugdyti pilietiškumą ir skatinti jaunus žmones domėtis politika. MUCF taip pat stengiasi į demokratinį procesą įtraukti ir suaugusiuosius. Pavyzdžiui, Rinkeby rajono suaugusiųjų švietimo centre įvyko keletas diskusijų su vietos politikais.

Portalas „The Local“ susisiekė su devynių pagrindinių šalies partijų atstovais ir pasiteiravo, kaip jie didina rinkėjų aktyvumą. Daugelis atskleidė, kad keliauja į skurdžius priemiesčius pasikalbėti su ten gyvenančiais imigrantais. Jie taip pat parengė savo politinės programos lankstinukų keliomis kalbomis.

Vietos tarybos pasitelkė socialinę žiniasklaidą, samdė vadinamuosius demokratijos ambasadorius, kurie skleidžia informaciją apie tai, kaip balsuoti ir kur rasti žinių apie skirtingas partijas. Šie žmonės lanko politinio neutralumo kursus ir dažniausiai moka kelias kalbas. Vieni stovi aikštėse, kiti lankosi užsieniečių susibūrimo vietose ar eina nuo durų prie durų.

Organizuoja festivalius

Europos moterų lobistinė organizacija šiemet pradėjo projektą, orientuotą į šalyje gyvenančias užsienietes. Ši programa apima diskusijas, susitikimus su politikais ir kitas priemones, skirtas suteikti žinių apie šalies politinę sistemą. Pasak organizacijos vadovės Claros Berglund, projektas pasiekė apie 14 tūkst. dailiosios lyties atstovių. Moterys aiškino, kad rinkimuose nedalyvauja, nes nežino, kaip veikia rinkimų sistema. Be to, politikų pažadai joms atrodo pernelyg nutolę nuo moterų poreikių.

Ekspertas A. Abdirahmanas įsitikinęs, kad politikai galėtų labiau pasistengti ir įtraukti į rinkimų procesą imigrantus. Jo teigimu, pirmiausia reikia kalbėti su jais, o ne apie juos. „Paprastai priemiesčiuose politikai pasirodo tik tada, kai įvyksta šaudynės ar dar kas nors“, – priekaištavo ekspertas. Šiemet Rinkeby rajone savo rinkimų palapines pastatė tik Socialdemokratų ir Žaliųjų partijų atstovai. Tai vienas pavyzdžių, rodančių, jog politinio spektro dešinėje esančios jėgos mažiau domisi imigrantų apgyventomis sritimis. A. Abdirahmano manymu, tai didelė klaida, mat čia yra daug neapsisprendusių rinkėjų, kurių balsai galėtų gerokai pakoreguoti rezultatus.

Stokholmas šiuo metu nusagstytas rinkimų plakatais.AFP/Scanpix nuotrauka

A. Abdirahmanas taip pat yra nevyriausybinės organizacijos „The Global Village“ įkūrėjas. Ši jau trečius metus iš eilės Stokholmo šiauriniuose rajonuose rengia politikos festivalį „Järvaveckan“. Devynias dienas vyksta diskusijos su pagrindinių partijų lyderiais, įvairūs seminarai ir pokalbiai. „Mačiau, kaip prie būrelio žmonių, sėdinčių ant žemės, su dviračiu privažiavo vienos partijos lyderis. Jis prisėdo šnektelėti. Svarsčiau, kiek daug šis gestas reiškė tai kompanijai. Bet kartu tai leido politikui išgirsti, kas rūpi šiems žmonėms“, – pasakojo A. Abdirahmanas.

Pernai, galima sakyti, visi šalies gyventojai sužinojo apie „Järvaveckan“. Iš dalies taip nutiko todėl, kad premjeras atsisakė vykti į didžiausią Švedijos politinį diskusijų forumą „Almedalen“ ir nusprendė dalyvauti priemiesčio festivalyje. Tąkart susirinko apie 13 tūkst. žmonių. O šiemet jų buvo dvigubai daugiau. Be to, partijų lyderių kalbos buvo verčiamos į arabų, somalių ir anglų kalbas, kad juos galėtų geriau suprasti švediškai nesuprantantys asmenys.