Ukrainos parlamentas paskelbė karinę padėtį
Ukrai­nos Aukš­čiau­sio­ji Ra­da pir­ma­die­nį pri­ta­rė pre­zi­den­to Pe­tro Po­ro­šen­kos siū­ly­mui įves­ti da­ly­je ša­lies ka­ro pa­dė­tį po sa­vait­ga­lį įvy­ku­sios Ru­si­jos ir Ukrai­nos ka­ri­nių lai­vų konf­ron­ta­ci­jos Ker­čės są­siau­ry­je. Ukrai­no­je įve­da­ma ka­ro pa­dė­tis eko­no­mi­nės veik­los ša­ly­je ne­ap­ri­bo­ja, pra­ne­šė Eko­no­mi­nės plė­tros ir pre­ky­bos mi­nis­te­ri­ja.

Ukrainos ekonomikos ministerija: karo padėtis ekonominės veiklos neapriboja

„Verslo subjektai ir piliečiai gali tęsti ekonominę veiklą įprastu režimu“, – teigiama ministerijos pranešime.

Jame pažymima, jog ministerija nedelsdama praneš apie bet kokius vidaus ir užsienio ekonominės veiklos režimų pasikeitimus.

Auganti agresija

Karo padėtis įvesta dėl to, ką prezidentas pavadino „augančia Rusijos agresija“.

Sekmadienio incidentas prie Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio, kai Rusija apšaudė ir užėmė tris į Kerčės sąsiaurį įplaukusius Ukrainos karinio jūrų laivyno laivus, reikšmingai padidino įtampą regione bei išprovokavo nuogąstavimus, kad padėtis gali dar paaštrėti.

Rusija kaltina Ukrainą, esą jos laivai pažeidė šalies teritorinius vandenis. Tuo tarpu Kijevas tvirtina, jog Azovo jūra, į kurią plaukė laivai, pagal Rusijos ir Ukrainos susitarimą yra laikoma bendro naudojimo vandenimis, o rusai dėl laivų maršruto buvo įspėti.

Vakarų lyderiai ir diplomatai ragino abi šalis deeskaluoti konfliktą, o JAV kaltino Rusiją dėl „draudžiamų veiksmų“ per minimą incidentą, kuris smarkiai padidino įtampą tarp abiejų kaimynių. Įtampa tvyro nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, ir ėmė remti separatistus Rytų Ukrainoje.

P. Porošenka paprašė parlamento paskelbti karo padėtį, kurios šalis nebuvo įvedusi net per intensyviausias kovas Rytų Ukrainoje, kur jau žuvo maždaug 10 tūkst. žmonių.

Po penkias valandas trukusių debatų parlamentas didele persvara pritarė prezidento siūlymui ir nubalsavo už karo padėties įvedimą 30-čiai dienų nuo lapkričio 28-osios.

Ši padėtis galios Vinycios, Luhansko, Mykolajivo, Odesos, Sumų, Charkovo, Černigovo, Chersono srityse ir Azovo-Kerčės akvatorijoje.

P. Porošenka nurodė, jog tai yra būtina dėl žvalgybinės informacijos apie „itin rimtą sausumos operacijos prieš Ukrainą grėsmę“. Plačiau jis nepakomentavo.

„Karo padėtis nereiškia karo paskelbimo, – sakė jis. – Ji įvedama turint vienintelį tikslą – sustiprinti Ukrainos gynybą atsižvelgiant į augančią Rusijos agresiją.“

Ukrainos gynybos ministerija anksčiau pirmadienį pranešė, kad kariams šalyje jau paskelbta visapusiška kovinė parengtis.

Tarp patvirtintų priemonių yra dalinė mobilizacija ir šalies oro gynybos stiprinimas. Taip pat pritarta tokiems aptakiai suformuluotiems žingsniams, kaip kovos su terorizmu priemonių stiprinimas ir „informacinis saugumas“, kurie galėtų reikšti tam tikrų teisių ir laisvių apribojimą.

P. Porošenkos kritikai į jo raginimą įvesti karo padėtį reagavo įtariai ir stebėjosi, kodėl sekmadienio incidentas nusipelnė tokio atsako. Pritarimo P. Porošenkos darbui reitingai smuko, buvo nerimaujama, kad jis gali atidėti kovo mėnesį numatytus prezidento rinkimus.

Prieš pat parlamento susirinkimą balsuoti P. Porošenka stengėsi išsklaidyti šiuos nuogąstavimus ir paskelbė pareiškimą, kuriuo pakoregavo pradinį pasiūlymą karo padėtį įvesti 60-iai dienų ir nurodė tik 30 dienų laikotarpį, kad „nebūtų pretekstų politiniam spekuliavimui“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, jog P. Porošenka jį patikino, kad karo padėtis nepadarys neigiamo poveikio rinkimams.

P. Porošenkos raginimas taip pat papiktino kraštutinių dešiniųjų sparną Ukrainoje, siekiantį diplomatinių ryšių su Rusija nutraukimo. Pirmadienį šimtai partijos „Nacionalnyj korpus“ („Nacionalinis korpusas“) narių susirinko į protesto akciją prie parlamento, per kurią kaltino prezidentą karo padėtimi naudojantis savo politiniais tikslais.

Tačiau prezidentas tvirtino, kad karo padėtis būtina, nes tai, kas įvyko Kerčės sąsiauryje, „nebuvo atsitiktinumas“.

„Tai buvo dar ne kulminacija“, – pažymėjo jis.

Rusijos pakrančių apsaugos laivams sekmadienį apšaudžius ukrainiečių karinio laivyno laivus, buvo sužeisti šeši ukrainiečių jūreiviai. Galiausiai Rusija užėmė laivus su jų įgulomis. Tai buvo pirma atvira karinė konfrontacija tarp Rusijos ir Ukrainos po Krymo aneksijos.

Ukraina sako, kad jos laivai plaukė į Azovo jūrą laikydamiesi tarptautinių laivybos taisyklių, o Rusija tvirtina, kad jie nepasirūpino gauti leidimą plaukti siauru sąsiauriu, per kurį Rusija šiais metais nutiesė 19 km ilgio tiltą.

Nors 2003 metų sutartyje Kerčės sąsiauris ir Azovo jūra vadinami bendrais teritoriniais vandenimis, Rusija po Krymo aneksijos siekia didesnės sąsiaurio kontrolės.