Ukrainos ir Rusijos konfliktas persikėlė į jūrą
Il­gus mė­ne­sius tarp Mask­vos ir Ki­je­vo Azo­vo jū­ro­je tvy­ro­ju­si įtam­pa sek­ma­die­nį es­ka­la­vo į rim­tą konf­lik­tą, kai Ru­si­ja ap­šau­dė ir užė­mė tris Ukrai­nos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų lai­vus kar­tu su 23 įgu­los na­riais Ker­čės są­siau­ry­je prie anek­suo­to Kry­mo kran­tų. Ru­si­ja ne­nei­gė, kad pa­lei­do ug­nį į Ukrai­nos lai­vus, bet dėl in­ci­den­to ap­kal­ti­no Ki­je­vą.

Sekmadienio įvykiai Ukrainoje inspiravo svarstymus apie karo padėties įvedimą – apie tai pirmadienio vakarą per nepaprastąjį posėdį diskutavo šalies Aukščiausioji Rada: po penkias valandas trukusių įtemptų debatų 450 vietų parlamente įstatymų leidėjai 276 balsų dauguma priėmė nutarimą įvesti karo padėtį 30 dienų nuo lapkričio 28 dienos.

Anksčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba vienbalsiai pritarė prezidento Petro Porošenkos pasiūlymui įvesti karo padėtį 60 dienų.

Tačiau ne visi į posėdį susirinkę parlamento nariai tokią galimybę vertino palankiai: nuogąstauta dėl galimų pilietinių teisių suvaržymų bei prezidento rinkimų, kurie numatyti kitų metų kovą, nukėlimo.

Aukščiausiajai Radai padarius pertrauką, šalies prezidentas kreipėsi į tautą ir pareiškė, jog yra rimto pagrindo manyti, kad Rusija pasirengusi atakai prieš Ukrainą sausumoje. Jis taip pat stengėsi nuraminti ukrainiečius dėl galimų karo padėties įvedimo pasekmių. Jis teigė, kad nebus jokios mobilizacijos, pilietinių laisvių apribojimo, cenzūros ir pažadėjo, jog Ukraina ir toliau laikysis tarptautinių apribojimų.

Netrukus parlamentui P. Porošenka pasiūlė kompromisą – karo padėtį įvesti 30 dienų ir įtvirtinti, kad prezidento rinkimai vyks, kaip ir numatyta, kovo 31 dieną. Jei Aukščiausioji Rada balsuos už šį pasiūlymą, karo padėtis įsigalios lapkričio 28 dieną, trečiadienį.

Kraštutinės dešinės Ukrainos aktyvistai pirmadienį rinkosi prie Aukščiausiosios Rados, reikalaudami karo padėties įvedimo ir diplomatinių santykių su Rusija nutraukimo./ AFP/Scanpix nuotrauka

Ukrainos pajėgos jau penktus metus kovoja su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose, tačiau sekmadienio incidentas yra pirmas kartas per pastaruosius metus, kai dviejų valstybių kariai susidūrė atvirame konflikte.

Dėl sekmadienio incidento pirmadienio vakarą Lietuvos laiku taip pat buvo sušauktas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis. Per jį JAV ir Didžiosios Britanijos atstovai griežtai pasmerkė Maskvos veiksmus.

Sužeisti kariai

Rusija pirmadienio rytą prekybiniams laivams atvėrė Kerčės sąsiaurį, kai dėl sekmadienio incidento buvo jį užblokavusi tanklaiviu.

Naują krizę tarp Rusijos ir Ukrainos sukėlęs incidentas įvyko Kerčės sąsiauryje – siaurame vandens kelyje, jungiančiame Juodąją jūrą su Azovo jūra. Ši yra naudojama tiek Ukrainos, tiek Rusijos.

Ukrainos karinės jūrų pajėgos pranešė, kad trys jų laivai – du mažieji šarvuotieji kateriai „Berdiansk“ ir „Nykopol“ bei vilkikas „Jany Kapu“ – plaukė per sąsiaurį pakeliui iš Odesos į Mariupolio uostą. Pasak jų, Rusijos pakrančių apsaugos laivas „Don“ pirmiausia taranavo vilkiką, vykdydamas „atvirai agresyvius veiksmus“, o tada apšaudė vieną iš katerių.

Rusijos laivui įsirėžus į vilkiką, buvo sugadintas „Jany Kapu“ variklis ir aplamdytas korpusas. Galiausiai, kaip nurodė Ukrainos karinio laivyno vadovybė, visi trys ukrainiečių laivai kartu su įgula buvo užimti Rusijos specialiųjų pajėgų.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė: „Akivaizdu, kad Rusija vykdo tiesmuką ir agresyvų karą prieš Ukrainą, toliau ciniškai pažeidinėdama tarptautinius susitarimus ir savo pačios prisiimtus įsipareigojimus“

Farvaterį po Krymo tiltu, jungiančiu pusiasalį su Rusijos žemynine dalimi, Rusija užblokavo pastačiusi skersai jo tanklaivį. Aplink incidento vietą skraidė Rusijos kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai.

Ukrainos tvirtinimu, per incidentą sužeisti šeši ukrainiečių įgulų nariai, iš jų du – sunkiai. Rusija praneša apie tris sužeistuosius ir teigia, kad jiems buvo suteikta medicinos pagalba.

Įtampa tvyro seniai

Azovo jūroje trintis tarp Rusijos ir Ukrainos didėjo jau kurį laiką.

Remiantis 2003 metais pasirašytu susitarimu, tiek Ukraina, tiek Rusija gali laisvai plaukioti Azovo jūroje. Tačiau Maskva nuo 2015-ųjų, kai Kerčės sąsiauryje buvo pradėta Krymo tilto statyba, ėmė išdavinėti ukrainiečių laivams specialius leidimus – sumažėjo teritorija, kurioje žvejai gali laisvai plaukioti.

Be to, Rusija pradėjo tikrinti visus į Ukrainos uostus ir iš jų plaukiančius laivus. Vis dėlto ugnies panaudojimas ir laivų perėmimas iki šiol yra rimčiausia šios situacijos eskalacija.

Tačiau dėl jos Rusija atsakomybės neprisiėmė. Ji apkaltino Kijevą, kad jo laivai neteisėtai įplaukė į Rusijos vandenis ir sąmoningai provokuoja konfliktą. Maskva, 2014 metais aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, teigia, kad Kerčės sąsiauris yra jos vandenys.

Maskvos teigimu, Ukraina ėmėsi provokacijos,nes iki prezidento rinkimų likus vos keturiems mėnesiams, neva reikėjo veiksmų siekiant pakelti itin menką P. Porošenkos populiarumą./ Scanpix nuotrauka

Maskvos teigimu, Ukraina ėmėsi provokacijos,nes iki prezidento rinkimų likus vos keturiems mėnesiams, neva reikėjo veiksmų siekiant pakelti itin menką P. Porošenkos populiarumą.

Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo tvirtinimu, Ukraina „pažeidė esmines tarptautinės teisės – ne tik jūrų, bet ir bendrosios tarptautinės teisės – normas, įskaitant Jungtinių Tautų Chartiją, 1982 metų Jūrų teisės konvenciją ir kitus tarptautinės teisės instrumentus, įpareigojančius visas valstybes gerbti kitų valstybių suverenitetą“.

Jis pridūrė, kad pažeidimas buvo padarytas gana pavojingais metodais – „manevravimas siaurame sąsiauryje, žinoma, galėjo sukelti ir sukėlė pavojų normaliai laivybai šioje akvatorijoje“.

Ukraina teigia, kad ji Rusiją informavo apie planus pasiųsti savo laivus į Mariupolį.

Šalies užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą, kad sekmadienio incidentas tėra dar vienas Rusijos agresijos prieš Ukrainą aktas. „Išpuolis prieš Ukrainos laivus, vykęs tarp Odesos ir Mariupolio uostų, turint mintyje visus dvišalius, daugiašalius ir tarptautinius susitarimus bei navigacijos taisykles, yra dar vienas ginkluotas Rusijos Federacijos aktas prieš Ukrainą. Rusija išplėtė savo karinius veiksmus prieš Ukrainą jūroje“, – rašoma ministerijos pranešime.

Ukraina taip pat pareikalavo nedelsiant suteikti medicinos pagalbą sužeistiems kareiviams, užtikrinant jiems saugias galimybes sugrįžti į šalies teritoriją. Pirmadienio vakarą Rusija vis dar buvo sulaikiusi Ukrainos jūreivius.

„Visa atsakomybė už padėties pablogėjimą Juodosios ir Azovo jūros regione bei ginkluoto konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos taikaus sureguliavimo proceso žlugdymą tenka Kremliaus režimui“, – pažymima pranešime.

Tarptautinė reakcija

Kijevas sulaukė Europos Sąjungos (ES) ir NATO paramos – jos paragino Rusiją laikytis įsipareigojimų ir netrukdyti patekti į Azovo jūrą.

Kaip įprasta, Baltijos valstybės buvo tarp pirmųjų, išreiškusių palaikymą Ukrainai. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vienareikšmiškai pasmerkė Maskvos veiksmus. „Akivaizdu, kad Rusija vykdo tiesmuką ir agresyvų karą prieš Ukrainą, toliau ciniškai pažeidinėdama tarptautinius susitarimus ir savo pačios prisiimtus įsipareigojimus“, – BNS teigė D. Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuva griežtai smerkia Rusijos veiksmus Kerčės sąsiauryje ir ragina „nedelsiant išlaisvinti neteisėtai užgrobtus laivus ir jų įgulas“.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė vienareikšmiškai pasmerkė Maskvos veiksmus./ Alinos Ožič nuotrauka

Estijos gynybos ministro Juri Luiko nuomone, atsakydama ES turi reaguoti ryžtingai. Jis pažymėjo, kad tai eilinė Rusijos agresijos Ukrainos atžvilgiu apraiška. Ministro manymu, situacija yra pavojinga, o visapusiškas karinis konfliktas minimame regione gali įsiplieksti bet kurią akimirką, todėl ES privalo įvesti Rusijai papildomas sankcijas ir į regioną nusiųsti tarptautinių stebėtojų.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad jo šalis ragins ES aktyviau reikšti savo poziciją. „Jei įvyks padėties eskalacija, ES turi reikiamų diplomatinių ir baudžiamųjų priemonių“, – tvirtino jis.

Rusijos veiksmus pasmerkė ir Didžioji Britanija. „Smerkiame Rusijos agresijos aktą užgrobiant tris Ukrainos laivus ir jų įgulas, – sakė vienas Dauningo gatvės atstovas. – Šis incidentas suteikia dar vieną įrodymą apie Rusijos destabilizuojantį vaidmenį regione ir tebesitęsiantį Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimą.“

Azovo jūra – naujasis konflikto židinys

Sekli Azovo jūra yra į rytus nuo aneksuoto Krymo pusiasalio ir į pietus nuo tų Ukrainos regionų, kuriuose iš dalies yra įsigalėję prorusiški separatistai.

Ji yra be galo svarbi Ukrainos ekonomikai. Mariupolis ir Berdianskas yra pagrindiniai uostai, iš kurių per Azovo jūrą eksportuojamas plienas bei grūdai.

Prezidentas P. Porošenka šiuos du uostus yra pavadinęs Ukrainos ekonomikos šerdimi. „Jei jie sustabdo iš Mariupolio plaukiantį laivą su Ukrainos plieno gaminiais, tai kainuoja tūkstančius dolerių“, – rugsėjį laikraščiui „The Washington Post“ teigė prezidentas. Pasak jo, geležies ir plieno gaminiai iš Mariupolio sudaro apie 25 proc. visų iš eksporto gaunamų biudžeto pajamų.

Kiek anksčiau šį mėnesį ES įspėjo, kad imsis „tikslinių priemonių“, reaguodama į tai, jog Rusija tikrina visus laivus, keliaujančius iš ir į Ukrainos uostus, nepaisydama navigacijos laisvę garantuojančios sutarties.

Tokie patikrinimai prasidėjo netrukus, kai Ukraina kovo mėnesį sulaikė žvejų laivą iš Krymo. Maskva tvirtina, kad šios patikros būtinos dėl saugumo priežasčių, nurodydama į galimą grėsmę tiltui, kurią neva kelia Ukrainos radikalai.

Nuo 2014 metų balandžio, įsiplieskus konfliktui Rytų Ukrainoje, žuvo per 10 tūkst. asmenų. Ukraina ir Vakarai kaltina Maskvą, kad ji siunčia karius į regioną ir ginkluoja separatistus. Maskva šiuos kaltinimus neigia, bet pripažįsta, jog rusų savanoriai talkina sukilėliams.

Galimos karo padėties pasekmės

Pagal 2015 metais Aukščiausiosios Rados priimtą karo padėties įstatymą, šalyje galima įvesti šiuos apribojimus:

– Padidinti kritinės svarbos ekonominių ir infrastruktūros objektų apsaugą. Tokių objektų sąrašą parengtų šalies vyriausybė;

– Piliečiai gali būti įpareigoti vykdyti „visuomeniškai būtiną“ darbą. Bet kuriam pajėgiam asmeniui gali būti liepta dirbti krašto apsaugos institucijoje.

– Prireikus, valstybė gali perimti bet kokios privačios, visuomeninės ar valstybinės bendrovės nuosavybės kontrolę;

– Valstybė gali reguliuoti telekomunikacijos, radijo ir spausdinimo bendroves ir infrastruktūrą. Masinės informavimo priemonės ir kultūrinės organizacijos gali būti naudojamos karo poreikiams. Gali būti įvesti apribojimai dėl informacijos sklaidos per radiją ar kompiuterinius tinklus. Valstybė gali naudotis šia infrastruktūra, skleisti kariuomenei ir/ar visuomenei skirtą informaciją;

– Galima uždrausti rengti prezidento, parlamento ir vietos rinkimus;

– Galima uždrausti taikius protestus, maršus, susirinkimus ir kitus masinius įvykius;

– Nepažeidžiant Konstitucijos normų, valstybė gali uždrausti tokią politinę veiklą, kurią laiko pavojinga nacionaliniam saugumui. Tai galėtų būti veikla, kuria siekiama sunaikinti Ukrainą ar kuria kurstoma tarpetninė neapykanta.

– Kilus pavojui galima evakuoti gyventojus, materialines ar kultūrines vertybes. Dėl jų sąrašo spręstų vyriausybė;

– Vyriausybė gali imtis naujų priemonių, kad apsaugotų valstybines paslaptis;

– Grėsmę Ukrainai keliančių valstybių piliečiai gali būti priverstinai perkeliami ar apgyvendinami stovykloje;

– Gali būti įvesta komendanto valanda;

– Draudimas pardavinėti alkoholį.

– Piliečiams gali būti įsakyta savo namuose apgyvendinti karinį personalą ar viduje perkeltus asmenis.

Parengta pagal Kyiv Post.