Ukrainoje prasidėjo prezidento rinkimų kampanija
Pra­ėjus pen­ke­riems me­tams nuo ta­da, kai per gat­vių pro­tes­tus bu­vo nu­vers­tas Krem­liaus re­mia­mas ly­de­ris, ukrai­nie­čiai tu­ri pro­gą prie bal­sa­vi­mo ur­nų įver­tin­ti, kas per tą lai­ką pa­da­ry­ta ša­ly­je. Ma­no­ma, kad net ke­lios de­šim­tys pre­ten­den­tų sieks iš­vers­ti iš pos­to pre­zi­den­tą Pe­tro Po­ro­šen­ką. Jis dar nė­ra ofi­cia­liai pa­tvir­ti­nęs, jog sieks an­tros ka­den­ci­jos, bet ra­gi­no po­li­ti­nes par­ti­jas ir kan­di­da­tus „su­vie­ny­ti jė­gas už lais­vus ir są­ži­nin­gus Ukrai­nos pre­zi­den­to rin­ki­mus“ ir ap­gin­ti juos „nuo hib­ri­di­nių grės­mių“.

Pirmas Ukrainos prezidento rinkimų ratas vyks kovo 31 dieną. Kol kas dokumentus Centrinei rinkimų komisijai yra padavę šeši potencialūs kandidatai, bet manoma, kad jų skaičius viršys 35, o apklausos rodo, kad populiarumu visus lenkia buvusi premjerė Julija Tymošenko. Tuo metu P. Porošenkos populiarumas smarkiai smukęs.

Korupcijos įveikti nepavyksta

Per rinkimų kampaniją susikirs įvairiausios nuomonės, ką davė ukrainiečiams revoliucija, kokius jos tikslus pavyko įgyvendinti, o kurių ne.

Ukrainiečiai sukilo prieš korumpuotą prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių pagaliau norėdami turėti modernią ir skaidrią valstybę, susijusią ne su atsilikusia nedemokratiška rytine kaimyne Rusija, o su Vakarais ir Europos Sąjunga (ES). Šis posūkis Ukrainoje labiausiai ir įpykdė Rusiją, kuri nori išlaikyti įtaką buvusiose sovietinėse respublikose ir bijo, kad revoliucijos neatsiristų iki jos. 2014 metais Vladimiro Putino valdoma Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį skelbdamasi jaučianti pareigą ginti etninius rusus, kurie dominuoja šiame Juodosios jūros pusiasalyje. Kremlius taip pat įžiebė karą Rytų Ukrainoje. Kariaujančiai Ukrainai sunkiau kurti demokratinę teisinę valstybę bei apsivalyti nuo korupcijos. Pastarajame fronte jai sekasi blogiausiai – daugelio ukrainiečių akimis, išgyvendinti korupcijos šalyje nepavyko. Per puspenktų P. Porošenkos prezidentavimo metų baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas nė vienas aukštas pareigūnas, Ukrainos korupcijos indeksas vargiai pakito.

Dėl tokios padėties kaltinamas prezidentas P. Porošenka – milijonierius, kurio vardas išplaukė per vadinamąjį Panamos popierių skandalą. Jo populiarumas nesiekia 10 procentų. Kad jį atgautų, P. Porošenka pakeitė laikyseną ir retoriką. Po revoliucijos jis kvietė ukrainiečius „gyventi kitaip“. Tada, 2014 metais, tai padėjo jam laimėti prezidentūrą. Dabar jo šūkis – „Armija, kalba, tikėjimas“. Jis atspindi tris svarbias temas Ukrainoje: karą su Rusija, posovietinę Ukrainos tapatybę ir nuo Rusijos nepriklausomą Ukrainos stačiatikių bažnyčią, prie kurios sukūrimo P. Porošenka aktyviai prisidėjo.

Komikas Volodymyras Zelenskis gali būti rimtas galvos skausmas rinkimų favoritams. / AFP/Scanpix nuotrauka

Komikas meta iššūkį

Gali būti, jog dar vieną kartą iš pelenų pakils J. Tymošenko. Ji buvo viena iš 2004 metų Oranžinės revoliucijos lyderių, paskui premjerė su geltonų kasų vainiku, galiausiai atsidūrė kalėjime, kur ją įkišo P. Porošenkos pirmtakas V. Janukovyčius. Iš ten ją išlaisvino tik Maidanas.

Tarp kitų potencialių varžovų – buvęs gynybos ministras Anatolijus Hrytsenka, populiariausias Ukrainoje komikas Volodymyras Zelenskis ir didžiausia šalyje roko žvaigždė Svyatoslavas Vakarčukas. Nė vieno kandidatų į prezidentus populiarumas neviršija 20 proc., vadinasi, antrasis rinkimų ratas balandžio 21 dieną bus neišvengiamas.

40 metų aktorius ir televizijos laidų vedėjas V. Zelenskis – ypač įdomus kandidatas. Apie savo ketinimą tapti prezidentu jis paskelbė per Naujųjų metų sutikimą. Jo kandidatavimas gali būti ne toks komiškas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dviem favoritams V. Zelenskis gali tapti rimtu galvos skausmu, nors iki šiol politikoje nedalyvavo.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka (kairėje) su naujosios nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios vadovu metropolitu Epifanijumi. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Hipotezė apie V. Zelenskio dalyvavimą sklandė visus metus. Gyvą ir keistą politinį gyvenimą gyvenančioje Ukrainoje klausimas išsipūtė iki tokio laipsnio, kad visuomenės nuomonės apklausose humoristas nuolat užima antrą arba trečią vietą. 2014 metais V. Zelenskis palaikė revoliuciją Maidane, o prasidėjus karui Donbase jo studija „Kvartal-95“ paaukojo Ukrainos armijai 2 mln. grivinų. Šis rusakalbis, kilęs iš Krivoj Rogo, stambaus metalurgijos centro Pietryčių Ukrainoje, buvo įtrauktas į juoduosius sąrašus Rusijoje.

Naujausiose apklausose V. Zelenskis užima trečią vietą, jo populiarumas siekia maždaug 10 procentų. Tačiau ir pirmaujanti J. Tymošenko nesurenka daugiau kaip 15 proc. balsų. Dar nuostabiau, kad modeliuojant antrąjį rinkimų ratą V. Zelenskis aplenkia ir P. Porošenką, ir J. Tymošenko. Pasak ekspertų, tai rodo, jog į Ukrainą taip pat atslinko nepasitikėjimas politine klase, nors jis, tiesą sakant, čia niekada ir nebuvo didelis. Mat Ukrainos visuomenė jau seniai yra pliuralistinė, nuolat nusivilianti politika. 42 proc. ukrainiečių apskritai nežino, už ką balsuoti.

Tačiau V. Zelenskio kandidatavimas turi savo juodąją pusę. Televizijos kanalas „1+1“, kuriame jis dirba, priklauso Igoriui Kolomoiskiui. Susipykęs su P. Porošenka ir Ukrainoje malonės netekęs oligarchas, priverstas gyventi Ženevoje ir Izraelyje, atrodo, pasirengęs padaryti viską, kad sugriautų dabartinio prezidento viltis būti perrinktam.

Nors neišvengta įvairių blogybių, Ukraina nuėjo ilgą kelią – per pastaruosius ketverius metus šalis pasikeitė labiau nei per ankstesnius du dešimtmečius.

Įvyko didžiuliai pokyčiai

Daugelis kandidatų sunkiai nuspėjami, o ypač vyriausybei jau vadovavusi ir ekonominius ryšius su Rusija palaikiusi J. Tymošenko. Beveik visi puola P. Porošenką dėl korupcijos, kyšininkavimo ir ekonominių bėdų, slegiančių ukrainiečių pečius. Todėl jau aidi populistiniai pažadai sumažinti komunalinius mokesčius ir palūkanų normas. Tuo metu investuotojams labiausiai rūpi, kad naujasis prezidentas tęstų bendradarbiavimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). 3,9 mlrd. dolerių paskola šiems prezidento ir parlamento rinkimų metams jau patvirtinta, bet populistų kandidatai, taip pat ir J. Tymošenko, siūlo įjungti pinigų spausdinimo mašiną ir karpyti valstybės reguliuojamus komunalinius mokesčius. Jei būtų imtasi tokių žingsnių, TVF išmokos greičiausiai būtų sustabdytos. Tai sukeltų krizę Ukrainoje, kuri dažnai minima kaip viena pažeidžiamiausių besivystančių šalių, turinčių silpną finansų sistemą.

Vakarai daug investavo į Ukrainos sėkmę. Be TVF paramos, Ukraina gavo milijardus dolerių iš Pasaulio banko ir Europos Sąjungos, Jungtinės Valstijos suteikė paskolų garantijas ir karinę pagalbą. Tuo metu Rusija stengiasi pakirsti Ukrainos ekonomiką. Bet kokia destabilizuojanti Ukrainos prezidento rinkimų baigtis būtų naudinga Rusijai, kuri užvis labiau nori parodyti, kad revoliucijos neša tik chaosą.

Ir vis dėlto, nors neišvengta įvairių blogybių, Ukraina nuėjo ilgą kelią – per pastaruosius ketverius metus šalis pasikeitė labiau nei per ankstesnius du dešimtmečius. Neturėjusi armijos, dabar ją turi, Rusijos trukdoma, tvirtai juda Vakarų kryptimi. Kijevo santykiai su JAV, ES, NATO, Turkija, Izraeliu, Kinija ir daugybe kitų šalių yra labai geri, kuo negali pasigirti didžioji kaimynė Rusija. Ukrainos prekyba su Rusija drastiškai sumenko, bet, atrodo, tai ukrainiečių pernelyg neliūdina, nes smarkiai išaugo prekybos mastas su kitomis valstybėmis. Didėja investicijos Ukrainoje, ypač kinų, amerikiečių ir europiečių kapitalo. Ukrainos dujų importuotoja „Naftohaz“ iš esmės pertvarkyta, tai reikšmingai sumažino Ukrainos priklausomybę nuo tiesioginio rusiškų dujų importo.

Pastaruosius kelerius metus Ukrainos ekonomika augo 3,5 proc., atsigavo jos žemės ūkio ir technologijų sektoriai. Daug pinigų išleista remontuojant ir plečiant infrastruktūrą – nuo kelių ir geležinkelių iki uostų ir oro uostų. Apvalyta bankų sistema. Reformos įliejo energijos provincijai, kur vietos valdžiai sugrąžintos galios. Visuotinai sutinkama, kad Ukrainos kultūra ir ukrainiečių kalba išgyvena renesansą.

Prorusiški kandidatai nieko nepeš

Nepaisydami šių įspūdingų pokyčių, daugelis ukrainiečių sakys, jog „niekas nepasikeitė“. Kiti dar pridurs, kad „ne už tokią Ukrainą kovojome“. Skausmingos ekonominės reformos atsiliepia žmonių kasdieniam gyvenimui, dėl padidėjusių dujų kainų sudurti galą su galu tapo sunkiau. O tuo metu oligarchai beveik nenukentėjo. Tačiau per pastaruosius metus ir ypač dėl Rusijos agresijos Ukraina pasikeitė tiek, jog, kaip sako apžvalgininkai, joks prorusiškas kandidatas neturi jokių galimybių laimėti rinkimus. Tam yra kelios priežastys. Pirmiausia, tokie kandidatai yra praradę didelę dalį savo rinkėjų okupuotose teritorijose.16 proc. rinkėjų ir 27 rinkimų apygardos liko Donbase ir Kryme. Antra, Opozicinis blokas, ankstesnės prorusiškos Regionų partijos įpėdinis, yra susiskaldęs. Tie, kurie iš jo buvo pašalinti, sukūrė opozicinę platformą „Už gyvenimą“. Dėl šio susiskaldymo atsirado jau trys kandidatai į prezidentus ir tikriausiai bus dar daugiau. Visi trys – Jurijus Boyko, kurį remia dujų lobistai, Donecko oligarchų palaikomas Vadymas Novinskis ir partijos „Naši“ lyderis Yevhenas Murajevas – varo antikarinį populizmą, bet ukrainiečiai jį vertina skeptiškai, nes šių veikėjų planai neaiškūs, o Rusijos agresija dar nenutraukta. 80 proc. ukrainiečių laiko Rusijos lyderius atsakingais dėl karo prieš jų šalį. Nuo 2014 metų šie prorusiški politikai balsavo prieš kiekvieną reformą, taip pat ir priemones korupcijai įveikti, priešinosi Ukrainos įstatymui dėl Donbaso ir karinės padėties įvedimui 10-yje Ukrainos regionų. Tai bus jau antri rinkimai, kai prorusiškos jėgos Ukrainoje turi tokias menkas galimybes ką nors laimėti.