Ukraina nenuteisė nė vieno buvusio režimo nario
Bu­vu­siam Ukrai­nos pre­zi­den­tui Vik­to­riui Ja­nu­ko­vy­čiui Ukrai­no­je iš­kel­tos ke­lios by­los ir jis tei­sia­mas už akių, ta­čiau iki šiol į ka­lė­ji­mą dar ne­sė­do nė vie­nas jo re­ži­mo par­ei­gū­nas.

V. Janukovičius, pabėgęs iš šalies per protestus 2014 metais, dalyvavo Pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Jis sėdėjo VIP ložėje Maskvos Lužnikų stadione per Ispanijos ir Rusijos varžybas. Ten pat jas stebėjo premjeras Dmitrijus Medvedevas, FIFA prezidentas Gianni Infantino, Ispanijos karalius Pilypas VI, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir kiti aukšti pareigūnai. „Net ponas Janukovyčius ten buvo. Jis pasirodė žmonėms iš tremties, o po rungtynių, ačiū Dievui, grįžo iš kur atvykęs – atgal į tremtį“, – parašė dienraštis „Kommersant“.

Neaišku, kur šiuo metu Rusijoje gyvena V. Janukovyčius, bet Kijeve jis teisiamas už akių dėl valstybės išdavimo. Netrukus po to, kai jis su šeima pabėgo, Rusija užpuolė Ukrainą, aneksavo Krymą ir iki šiol tęsia karą Rytų Ukrainoje.

Padėti Ukrainai ėmėsi JAV, Didžioji Britanija, Latvija ir kitos šalys, bet Ukrainos teisėsauga, nors ir gavo vertingų nuorodų, retai kada jomis naudojosi.

Kijevo teismas davė V. Janukovyčiui „paskutinę galimybę“ pasirodyti procese ir duoti parodymus kartu su gynybos liudytojais, bet šia galimybe jie, aišku, nepasinaudojo. Kalbama apie Rusijoje esančius liudytojus: buvusį Ukrainos premjerą Nikolajų Azarovą, V. Janukovyčiaus buvusį administracijos vadovą Andrejų Kliujevą, buvusį vidaus reikalų ministrą Vitalijų Zacharčenką, saugumo tarnybos buvusį vadovą Aleksandrą Jakimenką. V. Janukovyčius yra pareiškęs, kad nedalyvaus šiame teisme, kurį kaltina pamynus visas teisės normas ir Ukrainos Konstituciją.

Tačiau vienas gynybos liudytojas per posėdį liepos 16 dieną vis dėlto kalbėjo. Buvęs V. Janukovyčiaus saugumo tarnybos viršininkas papasakojo, kad Maidano lyderiai planavo nužudyti V. Janukovyčių ir sužlugdyti susitarimą dėl taikaus krizės sureguliavimo. Buvo rengiamasi užpulti V. Janukovyčiaus rezidenciją ir su juo susidoroti. V. Janukovyčius tikėjo, kad pasirašius tokį susitarimą radikalai pasitrauks ir pavyks išvengti kraujo praliejimo, nes jis sutiko su visomis sąlygomis, įskaitant ir pirmalaikius prezidento rinkimus. Tačiau jo kortežas buvo apšaudytas ir vienas apsaugininkas sužeistas.

Prieš V. Janukovyčių Ukrainoje iškeltos kelios bylos, paskelbta jo tarptautinė paieška. Jis kaltinamas ir dėl žudynių per protestus, valdžios uzurpavimu, valstybės turto pasisavinimu. 2017 metų vasarį Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, kuris leidžia už akių nuteisti buvusį šalies prezidentą. V. Janukovyčiaus bylą tiria penki atskiri Generalinės prokuratūros padaliniai, tačiau koordinacijos stoka kliudo prokuratūrai ir teismams.

Pasiuntė agentus

Vienas labiausiai ne tik Ukrainos, bet ir kitų šalių teisėsaugą dominančių klausimų – kur Kremliaus palaikomas bėglys ir jo bendražygiai padėjo 40 mlrd. dolerių valstybės turto? Padėti Ukrainai į jį atsakyti ėmėsi JAV, Didžioji Britanija, Latvija ir kitos šalys, bet Ukrainos teisėsauga, nors ir gavo vertingų nuorodų, retai kada jomis naudojosi. Istorija, kaip Ukrainos ir Vakarų tyrėjai sekė paskui dingusius pinigus, parodo, kaip lengvai režimas galėjo pumpuoti milijardines sumas iš šalies ir išvengti atsakomybės.

V. Janukovyčiaus rūmuose buvo rasta finansinių dokumentų, atskleidžiančių, kaip jis ir jam artimi asmenys pervesdavo lėšas į lengvatinio apmokestinimo zonas ir savo kontroliuojamas kompanijas. Netrukus po revoliucijos JAV ir Jungtinės Karalystės vyriausybės pasišovė padėti Ukrainai atgauti pavogtus pinigus. Federalinis tyrimų biuras (FTB) pasiuntė į Kijevą nedidelę tyrėjų grupelę. Jie kibo į buhalterinius ir kitus dokumentus bei kreipėsi informacijos į bankus, kad sužinotų, kaip buvo daromos šios transakcijos. Interpolas paskelbė V. Janukovyčių ieškomu asmeniu, Ukraina pradėjo bylas.

Amerikos pareigūnai manė, jog įtartinų finansinių operacijų įrašai, sugeneruoti JAV bankų, gali praversti Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Latvijos ir Kipro, kurių vyriausybės mėgino kovoti su tarptautiniu pinigų plovimu, finansų žvalgybos padaliniams. Įtartinos transakcijos savaime dar nėra nusikaltimas, bet jos gali padėti tyrėjams identifikuoti fiktyvias kompanijas ir sąskaitas, kuriomis autokratai, oligarchai ir kiti asmenys naudojasi slapta plaudami pinigus visame pasaulyje.

V. Janukovyčius ir jam artimi pareigūnai naudojosi fiktyviomis kompanijomis lengvatinio apmokestinimo zonose, įskaitant ir prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos buvusio vadovo Paulo Manaforto firma, 700 mln. dolerių išplauti nuo 2008 iki 2014 metų. JAV iždo departamentas ėmė rinkti šiuos duomenis dar 2014 metais, bet dėl Ukrainos vangumo tyrimas nugeso. Pernai tai vėl išplaukė į paviršių, kai duomenys buvo perduoti specialaus tyrėjo Roberto Muellerio komandai.

P. Manafortas yra svarbiausias liudytojas trijose baudžiamosiose bylose Ukrainoje. Prokurorų manymu, jis turi svarbios informacijos, kuri padėtų tyrimui, tačiau labai menka tikimybė, kad su juo pavyks pasikalbėti. P. Manafortas yra apkaltintas R. Muellerio komandos Jungtinėse Valstijose, jam gresia teismas. Vykstant tokiam intensyviam tyrimui vargu ar ukrainiečiai galės jį apklausti.

Inscenizacija Kijevo centre: aktyvistai reikalauja paleisti Ukrainos karo belaisvius, kuriuos savo rankose laiko Rusijos remiami separatsitai, bei politinius kalinius Rusijoje.

Kaip dingo milijardai

Štai kai kurie paaiškėję dalykai. Per paskutinius šešis V. Janukovyčiaus režimo mėnesius konglomeratas „Management Assets Company“, arba MAKO, kontroliuojamas V. Janukovyčiaus sūnaus Oleksandro, kuris, manoma, irgi slapstosi Rusijoje, pervedė arba gavo 74 mln. dolerių per dukterines bendroves Ukrainoje, Nyderlanduose ir Šveicarijoje. Tėvui valdant O. Janukovyčius tapo vienu turtingiausių žmonių Ukrainoje. Buvo padaryta apie 50 transakcijų kas tris keturias dienas – išankstinių mokėjimų už anglis. JAV pareigūnai laikė jas neįprastomis, nes pinigai keliavo per fiktyvias kompanijas.

Net ir V. Janukovyčiui pabėgus, „Šeima“ intensyviai grobstė Ukrainos pinigus. Viena kompanija, kontroliuojama vieno dabartinio parlamento nario žento, atliko daugiau kaip 70 transakcijų per vieną mėnesį ir išplovė 11 mln. dolerių. Pinigai keliavo per fiktyvias bendroves Rusijoje, Kipre, Latvijoje ir Bahamose, jų tikslas buvo neaiškus. Šveicarija įšaldė su šiomis machinacijomis susijusio Serhyjaus Kliujevo turtą: 26 mln. frankų sąskaitą ir rūmus. S. Kliujevas yra dabartinio Ukrainos parlamento narys.

JAV iždo departamentas nustatė mažiausiai tuziną vyriausybės narių, kurie vykdė įtartinas transakcijas. Pavyzdžiui, Ukrainos įstatymų leidėjas Jurijus Boyko, buvęs energetikos ministras, per Latviją pervedė 400 mln. dolerių valstybės pinigų, kad įsigytų naftos gręžimo platformą, kuri tekainuoja 248 mln. dolerių. Ukrainos tyrėjai apie tai buvo informuoti, tačiau J. Boyko niekada nebuvo nuteistas už jokį nusikaltimą ir dabar ketina kandidatuoti į Ukrainos prezidentus 2019 metais. Apklausos rodo, kad pagal populiarumą jis užima trečią vietą tarp galimų kandidatų.

„Šeimos“ nariai

Kaltinamajame akte Ukrainos prokurorai rašo, kad V. Janukovyčius vadovavo nusikalstamai organizacijai, kuriai priklausė 56 asmenys, jie galiausiai ir tapo žinomi kaip „Šeima“. Ši grupė plovė turtą per 400 kompanijų. Pasak prokurorų, 1,5 mlrd. dolerių buvo išplauta per užsienio sąskaitas, tada kaip vertybiniai popieriai grąžinti į „Šeimos“ kontroliuojamus valstybinius bankus.

Kaip rodo teismo dokumentai, V. Janukovyčiui artimų oligarchų grupelė atsiriekė 5 mlrd. dolerių per naftos, dujų ir kitas energetikos kompanijas. Tačiau V. Janukovyčiaus advokatas Vitalijus Serdiukas aiškina, kad jo klientas nepadarė nieko bloga. Jis tvirtina, kad nei JAV, nei Europos Sąjungoje V. Janukovyčius neturi jokio turto ar lėšų.

Dar vienas „Šeimos“ narys, buvęs aplinkosaugos ministras Mykola Zločevskis per savo kompanijas perkėlė 24 mln. dolerių iš sąskaitų Kipre į „PrivatBank“ Latvijoje. Po dvejų metų Latvijos spauda pranešė, kad Ukraina nepadėjo policijai tirti pinigų plovimo, tad šalis pasiliko įšaldytus 50 mln. eurų, kurie kadaise priklausė Ukrainos mokesčių mokėtojams. Po 2014 metų revoliucijos M. Zločevskis pabėgo iš Ukrainos, bet Jungtinės Karalystės tyrėjai jo kompanijų banko sąskaitose aptiko 23 mln. dolerių. Britų valdžia įšaldė M. Zločevskio turtą ir paprašė Ukrainos pagalbos tiriant šias lėšas, bet gavo prokurorų atkirtį. Vėliau Generalinė prokuratūra atsiuntė M. Zločevskio advokatui laišką, kuriame nurodoma, kad prieš jo klientą nepradėta jokia byla. Tuomet Londono teismas „dėl įrodymų stokos“ uždarė bylą ir panaikino apribojimus turtui. 2017 metų vasarą M. Zločevskis per energetinio saugumo forumą Monake pozavo fotografams su dabartiniu Ukrainos premjero pavaduotoju Volodymyru Kistionu. Visai neseniai, po trejų metų „tremties“, Zločevskis grįžo į Ukrainą. Jam nepateikti jokie kaltinimai, prieš jį nevykdomas joks tyrimas.

Ukraina nepateikė kaltinimų nė vienam V. Janukovyčiaus režimo atstovui – politinis spaudimas privertė valdžią nespartinti savo tyrimų. 2014 metais, kai Generalinė prokuratūra nestokojo politinės valios tirti korupciją, tyrėjai ir prokurorai atsitrenkė į šiuos nusikaltimus vykdžiusių asmenų sieną. Tie žmonės perėjo į dabartinę Ukrainos vyriausybę.