Turkijos prezidentas Vokietijoje ir laukiamas, ir ne
Šią sa­vai­tę pa­aiš­kė­jo, kad rug­sė­jo 28–29 die­no­mis Vo­kie­ti­jo­je su vals­ty­bi­niu vi­zi­tu lan­ky­sis Tur­ki­jos pre­zi­den­tas Re­ce­pas Tayyi­pas Er­do­ga­nas. Kai ku­rie Vo­kie­ti­jos po­li­ti­kai dėl šios vieš­na­gės ne­slė­pė ap­mau­do ir žė­rė aš­trių ko­men­ta­rų.

Tai bus pirmoji R. T. Erdogano oficiali kelionė į Vokietiją nuo 2014 metų, kai jis tapo prezidentu. Prieš keletą mėnesių jis laimėjo pirmalaikius rinkimus ir išplėtė savo galias, mat šalyje įtvirtino prezidentinį valdymą.

Vizitas suteikia progą aptarti opias problemas.

Turkijos lyderis susitiks su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu. Darbotvarkėje taip pat numatytas oficialus valstybinis banketas ir kariškių parodomoji programa. Tiesa, dar neaišku, ar įvyks R. T. Erdogano akistata su kanclere Angela Merkel ir kitais svarbiais pareigūnais.

Politikų reakcija

Liepos pabaigoje Vokietijos dienraštis „Bild“ pranešė apie galimą šio vadovo pirmąjį vizitą. Ši žinia pakurstė daug diskusijų. Kai kurie Vokietijos politikai kritikavo sumanymą išvynioti raudonąjį kilimą šiam prieštaringai vertinamam vadovui. Vokietijoje tvyro itin stiprus susirūpinimas dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje ir šalies polinkio į autoritarizmą.

Vokietijos žaliųjų partijos įstatymų leidėjas Cemas Özdemiras pareiškė, kad R. T. Erdoganas nėra įprastos demokratijos prezidentas. Jo žodžiais, šis lyderis priartino Turkiją prie tokių šalių kaip Turkmėnistanas ar Azerbaidžanas, kuriose toleruojama cenzūra, despotizmas, nepotizmas ir autokratija.

Kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ reikalavo išvis atšaukti šį vizitą. Frakcijos Bundestage pirmininkė Alice Weidel sakė, kad R. T. Erdoganas „turėtų likti namuose“. Pasak politikės, Vokietijos vyriausybė neturėtų leisti šiam vadovui surengti Berlyne propagandinio pasirodymo. A. Weidel manymu, jis pakurstytų turkų kilmės gyventojus prieš Vokietiją ir šalies visuomenę.

Vokietijos valdančiosios koalicijos nariai vertino planuojamą R. T. Erdogano apsilankymą palankiau. Krikščionių demokratų sąjungos ir jos partnerės Bavarijoje Krikščionių socialinės sąjungos nariai teigė, kad vizitas suteikia progą aptarti opias problemas, tarp jų – Vokietijos piliečių įkalinimą Turkijoje. „Jei norėsime bendrauti tik su demokratiškų šalių lyderiais, Vokietija netrukus gali likti vienui viena“, – pažymėjo konservatorius Elmaras Brokas.

Užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pabrėžė, kad Berlynas nori normalizuoti santykius su Ankara. „Manęs niekad neįtikino argumentas, kad geriau visai nesikalbėti su sudėtingais partneriais“, – teigė Socialdemokratų partijos narys.

Pašliję santykiai

Turkijos ir Vokietijos santykiai itin apkarto 2016 metų birželį, kai Vokietijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pripažino Osmanų imperijos vykdytą armėnų genocidą. Viskas dar labiau pašlijo tų pačių metų liepą po nepavykusio perversmo prieš R. T. Erdoganą.

Europos šalių sostinės su nerimu žvelgė į Turkijoje prasidėjusį susidorojimą su galimais to pučo sąmokslininkais. Tarp suimtųjų buvo ir Vokietijos piliečių, tarp jų leidinio „Die Welt“ žurnalistas Denizas Yücelis bei žmogaus teisių aktyvistas Peteris Steudtneris. Pastarasis iš kalėjimo paleistas pernai spalį, o žiniasklaidos atstovas – šį vasarį.

Turkija savo ruožtu priekaištauja Vokietijai, kad ši teikia prieglobstį gulenistams, kurie kaltinami surengę perversmą. Ankara taip pat peikia Berlyną už tai, kad šis nevaržo neteisėta laikomos Kurdistano darbininkų partijos veiklos Vokietijoje. Per R. T. Erdogano viešnagę kurdų grupės ketina surengti demonstracijų prie Brandenburgo vartų. Jie taip nori pareikšti nepasitenkinimą dėl kurdų mažumos padėties Turkijoje ir kariuomenės veiksmų prieš Sirijos kurdus.

Vokietijoje gyvena apie 3 mln. turkų.AFP/Scanpix nuotrauka

Vokietijoje gyvena apie 3 mln. turkų. Neaišku, ar R. T. Erdoganas surengs susitikimą su savo šalininkais. Bet jei tai įvyktų, šis žingsnis sulauktų daug kritikos Vokietijoje. Paskutinį kartą Vokietijoje jis lankėsi 2014 metų vasarį. Tuo metu jis ėjo Turkijos premjero pareigas ir atvyko į Berlyną paagituoti rinkėjų. Daugeliui išliko jausmas, kad šis politikas tąkart suardė turkų bendruomenėje tvyrojusią harmoniją.

R. T. Erdoganas ne kartą kaltino Vokietiją nacistinio mentaliteto demonstravimu. Taip buvo sureaguota, kai šios valdžia uždraudė turkų ministrams rengti mitingus prieš praėjusių metų balandžio mėnesio referendumą. Tada dešiniosios pakraipos bulvarinis laikraštis „Gunes“ išspausdino A. Merkel nuotrauką, kurioje ji vilki nacių uniformą ir turi hitleriškus ūsiukus. Šalia paveikslėlio parašė #Frau Hitler ir ją pavadino bjauria teta.

Turkijos prezidento vizitas įvyks tuo metu, kai šalies ekonomika patiria didelį spaudimą. Čia fiksuojama dviženklė infliacija, rekordiškai aukštas obligacijų pajamingumas, didėjantis einamosios sąskaitos deficitas ir beveik 30 proc. liros nuvertėjimas dolerio atžvilgiu. Vokietija ir Turkija yra pagrindinės prekybos ir investicijų partnerės. Tikėtina, kad R. T. Erdoganas sieks pagerinti santykius su Berlynu, kad atgaivintų blėstantį tarptautinį pasitikėjimą Turkijos ekonomika.