Turkijos ir Graikijos santykiai blogiausi per 20 metų
Grai­ki­jos ir Tur­ki­jos san­ty­kiai smar­kiai pa­blo­gė­jo dėl ke­le­to per pa­sta­ruo­sius ke­lis mė­ne­sius Egė­jo jū­ro­je įvy­ku­sių in­ci­den­tų. Pa­sak eks­per­tų, įtam­pa pa­sie­kė aukš­čiau­sią ly­gį nuo 1996 me­tų, kai dvi vals­ty­bės vos ne­pra­dė­jo ka­ro dėl ke­lių ne­gy­ve­na­mų sa­le­lių. Ne­ri­mau­ja­ma, kad vie­nas ne­aps­kai­čiuo­tas žings­nis ga­li pri­ves­ti prie ka­ri­nės konf­ron­ta­ci­jos.

Pasak „The Christian Science Monitor“, trintis smarkiai padidėjo, kai Turkija atsisakė paleisti du graikų pasieniečius, kurie kovo 2 dieną pažeidė valstybės sieną. Pasak graikų, pareigūnai tiesiog pasiklydo dėl blogo oro. Turkija juos suėmė dėl įtarimų šnipinėjimu.

Po dvejų pratybų sausumoje, jūroje ir ore, kuriomis siekta patikrinti karinę parengtį, Graikija balandžio 4 dieną paskelbė, kad prie Turkijos sienos papildomai dislokuos dar 7 tūkst. karių, iš kurių pusė bus įkurdinti salose.

Incidentų gausa

Pastaruosius kelis mėnesius Egėjo jūroje įvyko virtinė nerimą keliančių incidentų. Balandžio 9 dieną graikų kareiviai paleido įspėjamųjų šūvių į turkų sraigtasparnį, nes jis priartėjo prie Graikijai priklausančios Ro salos, kelis kilometrus nutolusios nuo Turkijos krantų.

Kiek vėliau tą savaitę žuvo vienas graikų naikintuvo pilotas, mėginęs perimti Turkijos karo lėktuvus. Tokie incidentai nėra reti: turkų naikintuvai vis įskrenda į oro erdvę, kurią Graikija laiko sava, o šios šalies orlaiviai kyla jų perimti.

Kitą dieną trys graikai iš Furnai salos iškėlė Graikijos vėliavą už kelių kilometrų esančioje negyvenamoje saloje. Turkija, reiškianti pretenzijas į maždaug 18 salų ir salelių Egėjo jūroje, pranešė išsiuntusi pakrančių apsaugos laivą nukabinti tos vėliavos. Graikai šį pareiškimą paneigė tvirtindami, kad vėliava vis dar plevėsuoja.

„Furnai yra per 30 km nutolusi nuo Turkijos krantų, – sako Londone įsikūrusio tyrimų centro „Chatham House“ Graikijos ekspertas Angelos Chryssogelos. – Ši teritorija negali būti laikoma ginčytina pagal jokius apibrėžimus, bet Turkija vis tiek reiškia į ją pretenzijas. Jos reikalavimai auga. Per pastaruosius šešis mėnesius Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano tonas pasikeitė. Jis tapo daug agresyvesnis.“

Per kitą incidentą balandžio 17 dieną Turkijos naikintuvas siekė įbauginti graikų karinį sraigtasparnį, virš Egėjo jūros skraidinusį premjerą Alexį Tsiprą. O gegužės 4 dieną vandenyse į pietryčius nuo Lesbo salos graikų karinis laivas susidūrė su turkų krovininiu laivu.

Praeitą sekmadienį Turkijos premjeras Binali Yildirimas dėl įtampos Egėjo jūroje apkaltino Graikiją. „Pagrindinis įtampos tarp Turkijos ir Graikijos šaltinis yra graikų supratimas, kad Egėjo jūra priklauso išimtinai graikams, šitaip paneigiant Turkijos, kaip pakrantės valstybės, teises ir teisėtus interesus“, – duodamas interviu teigė Turkijos premjeras.

Ne tik Egėjo jūra

Tačiau įtampa tarp valstybių didėja ne tik dėl Egėjo jūros. Atėnai atsisakė išduoti aštuonis turkų kareivius, pabėgusius į Graikiją po nepavykusio 2016 metų liepos perversmo, kurio tikslas buvo nušalinti nuo valdžios prezidentą R. T. Erdoganą ir jo komandą.

Turkijos premjeras Binali Yildirimas: „Pagrindinis įtampos tarp Turkijos ir Graikijos šaltinis yra graikų supratimas, kad Egėjo jūra priklauso išimtinai jiems.“

Trečiadienį Graikijos aukščiausiasis administracinis teismas – Valstybės taryba – atmetė vyriausybės pastangas blokuoti ankstesnį prieglobsčio teikimo komiteto sprendimą suteikti prieglobstį vienam iš 8 kareivių Suleymanui Ozkaynacki. Nors sprendimas dėl kitų 7 kareivių dar nėra priimtas, manoma, kad trečiadienio nutartis nulems ir kitų bėglių prašymų patenkinimą.

Ketvirtadienį šį sprendimą pasmerkė Turkijos užsienio reikalų ministerija. „Taip tarptautinės bendruomenės akyse buvo dar sykį patvirtinta, kad Graikija yra šalis, teikianti prieglobstį pučistams. Mes smarkiai smerkiame šį sprendimą, kuris labai žeidžia Turkijos tautą“, – teigiama ministerijos išplatintame pranešime.

Neseniai pasirodė pranešimų, kad Turkija sulaikytus graikų pasieniečius siekia iškeisti į 8 bėglius.

Rinkimų faktorius

Pasak Briuselyje įsikūrusiame tyrimų centre „Carnegie Europe“ viešinčio mokslininko Sinano Ulgeno, nė vienas iš esminių ginčų nuo 1996 taip ir nebuvo išspręstas – nei Egėjo jūros problema, nei Kipro klausimas. Pasak jo, Graikijos gynybos ministras nevengia provokacijų, o ir Turkijos vyriausybė vis labiau linksta į nacionalizmą. „Artėjant rinkimams politinė atmosfera šalyje tampa jautresnė galimoms provokacijoms“, – „The Christian Science Monitor“ dėstė mokslininkas.

Pirmalaikiai parlamento ir prezidento rinkimai Turkijoje vyks birželio 24 dieną.

Tačiau aršios retorikos nestinga ir graikams. Šalies gynybos ministras Panos Kammenos R. T. Erdoganą yra pavadinęs pamišėliu, kuris elgiasi kaip sultonas, ir yra grasinęs „sutriuškinti“ bet kokį turkų antpuolį.

Graikų spauda praneša, kad politikams aštrinant retoriką, abiejų šalių ginkluotųjų pajėgų generalinių štabų vadovai graikas Evangelos Apostolakis ir turkas Hulusi Akaras šį mėnesį jau kelis sykius susitiko aptarti būdų, kaip būtų galima sumažinti įtampą Egėjo jūroje.

Nėra tarpininkų

Baiminamasi, kad vienas neapskaičiuotas žingsnis gali privesti prie karinės konfrontacijos. „O jei kitų graikų lėktuvų pilotai būtų pamanę, jog naikintuvas buvo numuštas? Jie būtų numušę turkų lėktuvus. Tik tiek ir tereikia, – „The Christian Science Monitor“ teigė Atėnuose gyvenantis žurnalistas Yiannis Baboulias, turėdamas omeny anksčiau minėta incidentą, per kurį žuvo graikų pilotas. – Niekas nebūtų to norėjęs, bet tai galėjo nutikti per kelias minutes.“

Balandžio mėnesį Y. Baboulias „Foreign Policy“ tvirtino, kad abi šalys artėja prie karo. Siekiant jo išvengti, atrodytų, kad reikia tarpininkų iš išorės, tačiau neaišku, kas galėtų suvaidinti šį vaidmenį. Kai 1996 metais valstybės priartėjo prie karo slenksčio dėl keleto ginčytinų salelių, į pagalbą atėjo JAV. Tačiau praėjus 20 metų geopolitinis kraštovaizdis yra visiškai pakitęs. „NATO susilpnėjusi. Amerika, vadovaujant Donaldui Trumpui, yra nenuspėjama, o Europos Sąjunga (ES) šiame ginče iš esmės nereikšminga“, – teigė A. Chryssogelos.

ES turi mažiau įtakos Ankarai, nes Turkija daugiau nebetiki, kad narystė bloke yra įmanoma. „Stabilizuojantis Turkijos įstojimo į ES veiksnys dingo, – tvirtina S. Ulgenas. – Priimdami sprendimus Turkijos politikai į šį klausimą nebeatsižvelgia, todėl ES visiškai prarado įtaką Turkijai.“