Turkijoje prasidėjo balsavimas svarbiuose prezidento ir parlamento rinkimuose
Tur­ki­jo­je sek­ma­die­nį pra­si­dė­jo bal­sa­vi­mas pir­ma­lai­kiuo­se pre­zi­den­to ir par­la­men­to rin­ki­muo­se, ku­rie yra lai­ko­mi di­džiau­siu iš­ban­dy­mu prie bal­sa­dė­žių 15 me­tų val­dan­čiam Re­ce­pui Tayyi­pui Er­do­ga­nui. 

Balsavimas rinkimuose, kurie gali sustiprinti prezidento R. T. Erdohano pozicijas arba pažaboti jo politines ambicijas, prasidėjo 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku. Rinkimų apylinkės turi dirbti iki 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku, o pirmųjų rezultatų laukiama vėlai vakare.

Balsuoti šiuose rinkimuose, po kurių visiškai įsigalios konstitucijos pataisos, transformuojančios Turkijos valdymo sistemą, gali daugiau kaip 59 mln. turkų, įskaitant 3 mln. išeivių. Rinkimai buvo sušaukti daugiau nei metai pirma laiko ir analitikai tai vadina R. T. Erdogano manevru prieš galimą ekonomikos smukimą.

Pagal konstitucijos pataisas, nedidele persvara priimtas per ginčijamą referendumą praėjusiais metais, Turkijos valdymo sistema transformuosis iš parlamentinės į prezidentinę: bus panaikintas premjero postas, o prezidentui bus suteikta naujų vertikalaus valdymo įgaliojimų.

64 metų R. T. Erdoganas siekia perrinkimo naujai penkerių metų kadencijai ir tvirtina, kad naujoji sistema atneš šaliai klestėjimą ir stabilumą, ypač po 2016-ųjų nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą. Jo valdančioji Teisingumo ir plėtros partija (AKP) viliasi išlaikyti daugumą parlamente.

Tačiau R. T. Erdoganas, kuris valdo nuo 2003-iųjų, šį kartą susiduria su energingesne ir susivienijusia opozicija, kuri pažadėjo sugrąžinti Turkijoje parlamentinę demokratiją ir atšaukti R. T. Erdogano „vieno žmogaus valdymą“.

Su R. T. Erdoganu, buvusiu Stambulo meru, kuris 2003-aisiais tapo šalies premjeru, o 2014-aisiais – pirmuoju tiesiogiai išrinktu prezidentu, varžosi penki kiti kandidatai. Nors dabartinis šalies vadovas laikomas favoritu, jis turi gauti daugiau kaip 50 proc. balsų, kad prezidento rinkimus laimėtų jau šį sekmadienį.

Jei nė vienas kandidatas to nepasieks, liepos 8-ąją įvyks antras prezidento rinkimų turas, kuriame varžysis du pirmame rate daugiausiai balsų gavę varžovai.

Didžiausią iššūkį R. T. Erdoganui meta dinamiškas buvęs fizikos mokytojas Muharremas Ince (Mucharemas Indžė), kurį kandidatu iškėlė pagrindinė opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP). Jo mitingai trijuose pagrindiniuose Turkijos miestuose – Stambule, Ankaroje ir Izmyre – pritraukė didžiules minias.

Kaip kandidatė rinkimuose taip pat dalyvauja buvusi vidaus reikalų ministrė, 61 metų Meral Aksener (Meral Akšener). Vienintelė kandidatė moteris paliko Turkijos pagrindinę nacionalistų partiją, kuri remia R. T. Erdoganą, ir įkūrė centro dešinės nacionalistų partiją „Iyi“ („Gerai“).

Tuo tarpu žmogaus teisių advokatas Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas) savo rinkimų kampanijai turėjo vadovauti per socialinę žiniasklaidą iš kalėjimo, kur laukia teismo dėl kaltinimų, susijusių su terorizmu. Prokurdiškos Liaudies demokratijos partijos (HDP) kandidatas tvirtina, kad jo kalinimas yra politiškai motyvuotas.

Turkai taip pat išrinks 600 parlamento narių penkerių metų kadencijai. Vietų parlamente siekia aštuonios partijos ir nepriklausomi kandidatai. Dvigubi rinkimai ir vietų parlamente skaičiaus padidinimas nuo 550 iki 600 yra dalis praėjusių metų referendume patvirtintų priemonių.

Šių rinkimų naujiena yra ir rinkimų įstatymo pakeitimas, pagal kurį partijoms leidžiama formuoti aljansus. Tai reiškia, kad mažesnės partijos, sudariusios aljansus, gali apeiti reikalavimą dėl 10 proc. „slenksčio“ atskiroms partijoms patekti į parlamentą. Penkios partijos dalyvauja ir individualiai, ir kaip dviejų konkuruojančių aljansų narės.

Liaudies aljansą sudaro R. T. Erdogano AKP ir Nacionalistų judėjimo partija (MHP). Jį taip pat remia maža kraštutinių dešiniųjų Didžiosios vienybės partija (BBP).

„Aljansą už valstybę“ sudaro CHP, „Iyi“ ir nedidelė konservatyvi islamiška „Saadet“ („Sėkmės“) partija. Aljansą taip pat remia nedidelė centro dešinioji Demokratų partija, kuri individualiai parlamento rinkimuose nedalyvauja.

HDP, kuri šiuo metu yra trečia pagal dydį partija parlamente, jokiam aljansui nepriklauso ir „slenkstį“ turės įveikti viena. Jei jai tai pavyks, R. T. Erdogano aljansas galėtų netekti dešimčių vietų ir daugumos parlamente.