Turkija tolsta nuo ES
No­rė­da­mos pa­tai­sy­ti pa­šli­ju­sius san­ty­kius Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) ir Tur­ki­ja su­ren­gė de­ry­bas, ta­čiau dėl nie­ko ne­su­si­ta­rė – po­žiū­riai per­ne­lyg skir­tin­gi.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas dalyvavo darbo vakarienėje Bulgarijoje su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku ir Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu, tačiau jų diskusijas temdė daugybė nesutarimų.

ES susirūpinusi dėl R. T. Erdogano vykdomų griežtų priemonių prieš oponentus po 2016 metų nesėkmingo valstybės perversmo, žurnalistų areštų ir turkų kariuomenės operacijų prieš kurdus šiaurės Sirijoje. Kyla ginčų dėl ES ir Ankaros sutarties, turinčios sustabdyti į Europą traukiančių pabėgėlių antplūdį. Visa tai peraugo į aštrėjantį žodžių karą, o Turkijos stojimas į ES atrodo dar labiau nutolęs, nors R. T. Erdoganas teigė, kad jo šalis šios narystės tebesiekia. Nors buvo vilčių, kad per viršūnių susitikimą Juodosios jūros kurortiniame Varnos mieste bus pasiektas proveržis, D. Tuskas pripažino, kad apčiuopiamos pažangos beveik nepasiekta. D. Tusko teigimu, santykių pagerėjimas priklausys nuo pažangos įvairiose srityse, pavyzdžiui, sprendžiant įstatymų viršenybės ir žiniasklaidos laisvės problemas, taip pat konflikto Sirijoje klausimus.

R. T. Erdogano tonas buvo optimistiškesnis. „Tikimės, kad labai sudėtingas Turkijos ir ES santykių laikotarpis liko mums už nugaros“, – sakė jis. Tačiau prezidentas pridūrė: „Nenorime girdėti kliedesių arba nesąžiningos kritikos opiais klausimais, tokiais kaip kova su teroru. Tikimės tvirto palaikymo.“

Įtampa tarp abiejų šalių buvo dar labiau padidėjusi praeitą savaitę, ES lyderiams pasmerkus Turkijos „neteisėtus veiksmus“ Graikijos ir Kipro atžvilgiu Viduržemio jūros rytinėje dalyje ir Egėjo jūroje. Ankara atkirto į „nepriimtinus komentarus“ sakydama, jog ES prarado objektyvumą dėl Kipro, padalyto į tarptautinės bendrijos pripažįstamą graikų Kipro Respubliką ir šiaurinę Kipro turkų dalį.

28 ES narės per viršūnių susitikimą Briuselyje pasmerkė Turkiją dėl dviejų graikų karių arešto ir pažado neleisti Kipro graikų vyriausybei žvalgyti naftos ir dujų telkinių.

Ankara ir Briuselis 2016 metų kovą sudarė prieštaringai vertinamą susitarimą migrantų srautui į Europą stabdyti. Susitarimas buvo laikomas labai svarbiu bendradarbiavimo elementu, Turkija po jo tikėjosi bevizių kelionių į Europą. Kol kas tai neįgyvendinta, ir R. T. Erdoganas pabrėžė šią problemą. Praeitą mėnesį Turkija pareiškė įvykdžiusi visus 72 reikalavimus beviziam režimui su ES, o Bulgarijoje R. T. Erdoganas patvirtino, jog Europos Komisijai išsiųsti visi reikalingi dokumentai. Jis sakė paraginęs Europos lyderius kuo greičiau „užbaigti jiems priklausančią darbo dalį“.

Briuselis ne kartą kritikavo griežtus Ankaros veiksmus po nesėkmingo perversmo. Turkijoje buvo suimta beveik 160 tūkst. žmonių, tarp jų dešimtys žurnalistų. Turkija savo ruožtu kaltino Briuselį po numalšinto pučo neparodžius solidarumo.

Be to, pastaruoju metu Ankara atrodė nusiteikusi kurti itin glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Vakarų santykiai su Maskva smarkiai pašliję dėl Rusijos vaidmens Ukrainos konflikte ir cheminės atakos Solsberyje. Kitą mėnesį V. Putinas viešės Turkijoje su dviejų dienų vizitu. Ankara jau sutiko įsigyti iš Rusijos oro erdvės gynybos sistemų. Maskva taip pat ruošiasi pastatyti pirmąją Turkijoje atominę jėgainę.

Ateinantį mėnesį ES paskelbs naujausią Turkijos pažangos ataskaitą. Labai tikėtina, kad dokumente bus pripažintas jos „reikšmingas regresas“. Per ankstesnį R. T. Erdogano vizitą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad stojimo procese pažanga nebeįmanoma ir Ankarai būtų geriau apsiriboti laisvesne „partneryste“ su Bendrija. J.-C. Junckeris tvirtino nelinkęs stabdyti derybų su Turkija, bet ragino Ankarą pagerinti santykius su Bendrijos narėmis, tarp jų Kipru ir Graikija.

Grupelė žmonių su vėliavomis ir plakatais surengė protestą prieš R. T. Erdogano vizitą Varnoje. Jie sakė, kad Turkijos prezidento buvimas Bulgarijos ir ES teritorijoje yra visiškai nepriimtinas ir nepageidaujamas. Jų plakatai skelbė: „Ne diktatūrai!“, „Nepriimame diktatoriaus Varnoje!“ ir pan.