Turkija grasina atsaku į galimas naujas JAV sankcijas
Tur­ki­ja penk­ta­die­nį pa­gra­si­no im­tis at­sa­ko­mų­jų prie­mo­nių, jei­gu Jung­ti­nės Vals­ti­jos pa­skelbs to­les­nių sank­ci­jų An­ka­rai dėl vie­no ame­ri­kie­čių pa­sto­riaus areš­to, iš­pro­vo­ka­vu­sio dip­lo­ma­ti­nę kri­zę.

Aštrėjant šiam ginčui liros kursas smarkiai nusmuko, o Turkijos vyriausybė stengėsi nuraminti rinkas. Tačiau Vašingtonas pareiškė, kad gali būti įvesta naujų sankcijų.

JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas ketvirtadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos gali paskelbti daugiau sankcijų, jeigu Turkija nepaleis pastoriaus Andrew Brunsono. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad šis dvasininkas tapo Turkijos „įkaitu“.

Turkijos prekybos ministrė Ruhsar Pekcan penktadienį atsakė į šiuo naujus grasinimus.

„Mes jau atsakėme, remdamiesi Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis, ir toliau tai darysime“, – ministrės žodžius citavo valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

2016 metų spalį sulaikytam A. Brunsonui buvo pateikti su terorizmu susiję kaltinimai. Šis žingsnis smarkiai pablogino abiejų NATO sąjungininkių santykius.

Penktadienį teismas atmetė dar vieną apeliaciją, kurioje buvo siūloma paleisti A. Brunsoną, nurodė jo advokatas.

Teismas nutarė, kad A. Brunsonas turi likti namų arešte, naujienų agentūrai AFP sakė advokatas Cemas Halavurtas (Džemas Chalavurtas) ir pridūrė, kad po 15 dienų teiks naują apeliaciją.

D. Trumpas ketvirtadienį savo „Twitter“ žinutėje rašė: „Turkija daug metų naudojosi Jungtinėmis Valstijomis. Dabar jie laiko mūsų nuostabų krikščionių pastorių, o aš dabar privalau jo paprašyti atstovauti mūsų šaliai kaip didžiam patriotui ir įkaitui.“

„Mes nieko nemokėsime už nekalto žmogaus paleidimą, bet mažinsime (ryšius) su Turkija!“ – pridūrė jis.

„Vidutiniškai įtikinami“ argumentai

Tuo metu Turkijos finansų ministras Beratas Albayrakas, kuris yra prezidento Recepo Tayyipo Erdogano žentas, mėgino nuraminti rinkas, ketvirtadienį surengęs precedento neturinčią telekonferenciją su šimtais užsienio investuotojų iš JAV, Europos ir Azijos.

Jis teigė, kad po šios valiutų krizės Turkija taps „stipresnė“, taip pat atmetė galimybę, kad Ankara prašys Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos.

Londone įsikūrusio konsultacinio centro „Capital Economics“ kylančių rinkų vyriausiasis ekonomistas Williamas Jacksonas savo pranešime rašo, kad B. Albayrako pareiškimai buvo „vidutiniškai įtikinami“.

Tačiau jis tvirtino, kad turkų politikos lyderiai, „atrodo, padarė tik minimumą to, ko reikėjo“.

„Netgi per pokalbį su investuotojais Albayrakas sakė, kad liros nuosmukis neatitinka pagrindinių rinkos veiksnių, nepripažindamas, kodėl pasitikėjimas Turkija išgaravo, – sakė W. Jacksonas. – Taip pat atrodo, kad jis numenkino pavojus stambiojo verslo ir bankų sektoriams, keliamo didelių įsiskolinimų užsienio valiuta. Šie (pavojai) dar gali išryškėti ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais, todėl krizė potencialiai gali paaštrėti.“

Pasak analitikų, siekiant sustabdyti liros kurso mažėjimą reikia smarkiai padidinti palūkanas, bet R. T. Erdogano vyriausybė, užsibrėžusi skatinti augimą, yra nusistačiusi prieš bet kokį palūkanų didinimą.

Praeitą savaitę D. Trumpas per „Twitter“ paskelbė, kad jo administracija dvigubai didina aliuminio ir plieno importo iš Turkijos tarifus. Atsakydama Ankara smarkiai padidino muitus kai kurioms iš JAV įvežamoms prekėms.

R. T. Erdoganas nebuvo linkęs pasiduoti, iškilus santykių su Vašingtonu krizei, ir sakė, kad Turkija gali imtis ieškoti alternatyvių rinkų.