Turkai, lenkai, sirai, italai – didžiausios užsieniečių bendruomenės Vokietijoje
Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­čių už­sie­nio pi­lie­čių skai­čius pa­sie­kė re­kor­di­nes aukš­tu­mas. Apie di­džiau­sias jų bend­ruo­me­nes ir su­si­tel­ki­mo vie­tas ra­šo por­ta­las „The Lo­cal“.

Kaip skelbia Federalinis statistikos biuras „Destatis“, 2017 metų pabaigoje Vokietijoje gyveno 10,6 mln. žmonių, turinčių tik kitos valstybės pasą. Tai 585 tūkst., arba 5,8 proc., daugiau negu prieš tai buvusiais metais.

Turkai yra gausiausia imigrantų bendruomenė, kurią sudaro apie 1,5 mln. asmenų. Po jų seka Lenkijos, Sirijos, Italijos piliečiai.

Centrinis užsieniečių registras (AZR) nurodo, kad kiek mažiau nei pusė, t.y. apie 4,2 mln., Vokietijoje gyvenančių užsieniečių yra atvykę iš Europos Sąjungos (ES) šalių.

Federalinio visuomenės tyrimų instituto (BiB) duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį Vokietiją užplūdo nemažai sirų, amerikiečių, kinų, indų ir brazilų.

Traukos centrai

Kurioje federalinėje žemėje gyvena daugiausiai/mažiausiai užsienio piliečių?

Naujausia statistika rodo, kad pagal imigrantų skaičių pirmauja Šiaurės Reinas-Vestfalija. Čia yra 2,5 mln. užsieniečių. Antroje vietoje yra Bavarija, o trečioji atitenka Badenui-Viurtembergui.

Paaiškėjo, kad svetimšaliai rečiau renkasi rytines žemes. Šio sąrašo „lyderėmis“ būtų galima įvardyti Tiuringiją (91,3 tūkst.) ir Meklenburgą-Pomeraniją (69 tūkst.).

Berlynas – ne tik sostinė, bet ir viena Vokietijos žemių – yra tapęs įvairių valstybių piliečių namais. Apie 18 proc. jo gyventojų neturi Vokietijos paso. 2017 metų pabaigoje tokių asmenų čia buvo kiek daugiau nei 711 tūkstančių. Tikėtina, kad tai labiausiai susiję su migrantų banga.

Berlyne gyvena, ko gero, viso pasaulio valstybių atstovų. Čia galima sutikti net tokių egzotiškų šalių, kaip Palau, Kiribatis, San Tomė ir Prinsipė, piliečių.

Vokietijoje gyvena apie 1,5 mln. turkų.bz-berlin.de nuotrauka

Tautinis išsibarstymas

Turkijos piliečiai daugiausia susitelkę Berlyne ir Brandenburge. Sostinėje taip pat yra didžiausios Vietnamo, Afrikos šalių, Didžiosios Britanijos, Kanados piliečių grupės. Pavyzdžiui, 2017 metų pabaigoje čia gyveno beveik 15 tūkst. britų.

Dauguma italų į Vokietiją persikėlė dėl darbo, meilės, studijų ar politinių priežasčių. Didžiausias jų susitelkimas fiksuojamas Volfsburgo ir Liudvigshafeno miestuose, esančiuose šalies vakaruose.

Reino krašte-Pfalce esančiame Kaizerslauterno mieste ir jo apylinkėse apsistoję itin daug amerikiečių. Taip yra todėl, kad čia dislokuotos JAV karinės pajėgos. Kita didelė diaspora yra Berlyne (18,6 tūkst.), Darmštate (13 tūkst.).

„Destatis“ nustatė, kad Šiaurės Reine-Vestfalijoje, Bavarijoje, Hesene gausu indų. Šiaurės Reino-Vestfalijos, Badeno-Viurtembergo, Bavarijos žemės turi dideles kinų bendruomenes. Vis daugiau jų atvyksta į Vokietiją studijuoti. Tai gausiausiai užsienio studentų grupė šalies universitetuose.

25-ukas šalių, kurių piliečių Vokietijoje yra daugiausia

1. Turkija (1 483 515)

2. Lenkija (866 855)

3. Sirija (698 950)

4. Italija (643 065)

5. Rumunija (622 780)

6. Kroatija (367 900)

7. Graikija (362 245)

8. Bulgarija (310 415)

9. Afganistanas (251 640)

10. Rusija (249 205)

11. Irakas (237 365)

12. Serbija (225 535)

13. Kosovas (208 505)

14. Vengrija (207 025)

15. Austrija (191 305)

16. Bosnija ir Hercegovina (180 950)

17. Ispanija (178 010)

18. Nyderlandai (154 630)

19. Prancūzija (149 025)

20. Portugalija (146 810)

21. Ukraina (138 045)

22. Kinija (136 460)

23. JAV (117 730)

24. Didžioji Britanija (116 465)

25. Šveicarija (49 290)

Šaltinis: „Destatis“/2017 m. gruodžio 31 d. duomenys