Treji metai po atakų Paryžiuje: naujas požiūris į radikalizaciją
Kai 2015 me­tų lap­kri­tį Par­yžių su­krė­tė te­ro­ro iš­puo­liai, Pra­ncū­zi­ja pra­dė­jo nag­ri­nė­ti žmo­nių ra­di­ka­li­za­ci­jos mo­ty­vus. Ty­rė­jai per tą lai­ką ge­riau pa­ži­no šį reiš­ki­nį ir ėmė griau­ti kai ku­riuos ste­reo­ti­pus.

2015-ųjų sausį džihadistai surengė atakas satyrinio žurnalo „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir košerinio maisto parduotuvėje. Tuomet žuvo 17 žmonių. Tų pačių metų lapkričio 13 dieną Paryžius sulaukė dar vieno smūgio. Tąsyk devyni teroristai per koordinuotas atakas pražudė 130 žmonių ir sužeidė daugiau kaip 350. Jie taikėsi į nacionalinį stadioną, barus, restoranus ir koncertų salę „Bataclan“.

Pareigūnai stebi apie 25 tūkst. įtartinų asmenų, tarp jų 9,7 tūkst. gali būti radikalūs islamistai.

Salahas Abdeslamas – vienintelis likęs gyvas tiesioginis minėtų išpuolių dalyvis. 29 metų vyras, kuris iš smulkaus nusikaltėlio virto džihadistu, keturis mėnesius slapstėsi, kol galiausiai 2016 metų kovą per dramatišką policijos operaciją buvo sučiuptas Briuselyje. Pareigūnai tikėjosi, kad jis gali pateikti daug informacijos apie atakų planavimą ir vykdymą, bet kol kas jis atsisako bendradarbiauti su tyrėjais.

Kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie žudikus, prancūzai buvo nustebinti, kad dauguma nusikaltėlių – Prancūzijoje ar Belgijoje augę žmonės. Tai buvo smūgis valdžios institucijoms, nes jos neįvertino šalies gyventojų radikalizacijos masto. Šis atradimas iškėlė daugybę klausimų apie tai, kodėl asmuo norėtų kenkti savo aplinkai.

Netrukus Prancūzijos vyriausybė pristatė kovos su radikalizacija programą, padedančią tokiems gyvenime pasimetusiems žmonėms. Tačiau tyrėjai vis garsiau kritikuoja šiuos metodus.

Klaidingas įsivaizdavimas

Prancūzas psichiatras Guillaume'as Monodas, parašęs knygą apie radikalizaciją, neseniai per Paryžiuje vykusią konferenciją pasakojo, kad po 2015-ųjų išpuolių vyravo nuomonė, esą tie žmonės serga ir jiems reikia gydytis. Tačiau, kaip sakė G. Monodas, daugelis „ekspertų“ nebuvo bendravę nė su vienu džihadistu. Per trejus metus ši tema tapo tikra akademine disciplina, ir tyrėjai gana nemažai sužinojo apie žmonių radikalizaciją.

Sausio atakų rengėjų analizė išryškino tipinį radikalizuoto asmens paveikslą. Tai dažniausiai migrantų kilmės jaunas vyras, neturintis tėvo. Pabendravęs su radikalizuotais asmenimis, G. Monodas pamatė, kad toks įsivaizdavimas ne visai teisingas. Be to, pasak jo, tik nedidelė dalis džihadistų turi psichikos problemų.

Kitas psichiatro pastebėjimas galbūt dar labiau nustebins. G. Monodas tarp radikalizuotų asmenų sutiko buvusių narkomanų, šeimas sukūrusių vyrų, privačių kompanijų vadovų, darbo neturinčio jaunimo ir net darbovietėse pritapusių žmonių. Trumpai tariant, į kai kuriuos pažiūrėjus, nė nenumanytum, kad jie galėtų būti teroristais.

Skuboti atsakymai

Prancūzijos nusikalstamumo prevencijos komiteto generalinė sekretorė Muriel Domenach teigė, kad tokie stereotipai susiformuoja esant poreikiui visuomenei pateikti greitus atsakymus. „2015 metais prancūzams buvo toks didelis šokas, kad ieškojome raminančių ir aiškių atsakymų. Tačiau, kaip rodo patirtis, radikalizacijos priežastys gali būti labai įvairios“, – pažymėjo ji.

Ant Paryžiaus miesto rotušės kabo plakatai su užrašais „Paryžius prisimena“, „Paryžius vieningas“.twitter.com nuotrauka

Garsios Paryžiaus ligoninės „Pitie-Salpetriere“ psichiatras Serge'as Hefezas palaiko ryšius su 40 suradikalėjusių jaunuolių. Jo teigimu, juos visus vienijantis bruožas – nesėkmės paauglystėje. Radikalizacija kai kuriems tampa būdu atsikratyti baimės jausmo.

Prancūzija jau buvo priversta persvarstyti savo kovos su radikalizacija programą ir atsisakyti kai kurių pradinių iniciatyvų. Pavyzdžiui, prieštaringai vertintas kovos su radikalizacija centras buvo uždarytas, kai nė vienas iš devynių ten laikytų asmenų nesugebėjo užbaigti mokymų. Pasak G. Monodo, nepakanka tokiems žmonėms pasakyti, kad jie elgiasi neteisingai. Svarbiausia – įtikinti atsisakyti smurto.

Prancūzijos valdžios atstovai lanko išpuolių vietas.

Praėjus trejiems metams nuo kruvinuoju vadinamo lapkričio Prancūzijoje teroro grėsmė tebėra didelė, tačiau grupuotė „Islamo valstybė“ susilpnėjo, o kova su terorizmu sustiprėjo. Saugumo tarnybos šiemet sužlugdė šešias teroro atakas. Naujausia jų buvo nukreipta prieš prezidentą Emmanuelį Macroną. Pareigūnai stebi apie 25 tūkst. įtartinų asmenų, tarp jų 9,7 tūkst. gali būti radikalūs islamistai.