Toksinė informacija. Buvęs rusų žvalgybininkas nespėjo duoti parodymų
Ką Alek­sand­ras Lit­vi­nen­ka ga­lė­jo pa­pa­sa­ko­ti Is­pa­ni­jos tei­sin­gu­mui, jei ne­bū­tų nu­nuo­dy­tas ra­dioak­ty­via me­džia­ga? To ne­beį­ma­no­ma su­ži­no­ti, nes vis­ką nu­trau­kė mir­tis. Ta­čiau ži­no­ma, apie ką prieš tai jis pa­sa­ko­jo is­pa­nų par­ei­gū­nams.

„The New York Times“ pranešimas apie tai, kad buvęs žvalgybininkas Sergejus Skripalis Ispanijai perduodavo informaciją apie Rusijos organizuotą nusikalstamumą, tapo proga prisiminti apie Aleksandrą Litvinenką. Šiam buvusiam Rusijos žvalgybininkui taip pat buvo pakišta nuodų, likus savaitei iki planuoto susitikimo su Ispanijos tyrėjais, kai jis turėjo duoti parodymus apie Rusijos valdžios ryšius su organizuotu nusikalstamumu.

Apie tai rašo „The Insider“ ir skelbia ispanų žurnalistų knygos „Vagies žodis: rusų mafija Ispanijoje“ ištrauką, kurią siūlome ir savo – LŽ skaitytojams. Joje pasakojama apie tai, ką būtent A. Litvinenka Ispanijos pareigūnams prieš tai pranešė per susitikimą Londone.

A. Litvinenka: „Paskutinis įsakymas, kurį gavau iš savo viršininkų, buvo nužudyti Borisą Berezovskį. Aš surengiau spaudos konferenciją, kad apie tai sužinotų pasaulis. Nuo tada suvokiu, kad mano dienos suskaičiuotos.“

Žinojo, kad pasirašo mirties nuosprendį

„... Pasaulis su siaubu stebėjo Didžiojoje Britanijoje gavusio prieglobstį buvusio rusų žvalgybininko A. Litvinenkos siaubingą agoniją ir mirtį. Paskutiniai savo gyvenimo metais jis nusprendė atskleisti apie ryšius tarp savo šalies valdžios ir mafijos struktūrų – apie tokius artimus, kad šios kilti ar kristi galėjo tik kartu.

A. Litvinenka buvo Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) pulkininkas, kai nusprendė trenkti durimis, surengė spaudos konferenciją ir pareiškė, kad jo viršininkas įsakė jam nužudyti Borisą Berezovskį. Tai atskleisdamas suvokė, kad pasirašo mirties nuosprendį – taip jis sakė kiekvienam, kas norėjo jo klausytis.

A. Litvinenka buvo teisus. 2006 metais jis buvo apnuodytas. Tik jo jėga, kuri, priešingai žudikų lūkesčiams, leido jam pragyventi tris savaites, suteikė galimybė gydytojams nustatyti panaudotą medžiagą. Įkalčiai (šiuo metu tik įkalčiai, nors jie yra reikšmingi) – rodo, kad vykdytojas buvo Andrejus Lugovojus, buvęs KGB karininkas ir dabar gerbiamas Valstybės Dūmos deputatas nuo Liberalų demokratų partijos, vadovaujamos Vladimiro Žirinovskio.

Gyventi buvo likę trys mėnesiai

Ispanijoje šis reikalas sukėlė susidomėjimą, panašų į tokį, koks kyla žiūrint filmus apie šnipus. Tačiau niekas neįsivaizdavo, kad A. Litvinenka bendradarbiauja su ispanų pareigūnais, atsakingais už kovą su rusų mafija mūsų šalyje.

Birželį, prieš tris mėnesius iki apnuodijimo, A. Litvinenka vienoje iš Europos šalių sostinių viešbutyje susitiko su keliais agentais. Gruzinų mafijos vadeiva Zacharijus Kalašovas („kriminalinis autoritetas“, žinomas kaip Šarko Jaunasis – „The Insider“) ispanų policijos dėka buvo ką tik sulaikytas Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir buvo kalėjime. Ši sėkmė padarė įspūdį pusei pasaulio – žurnalistai ir žvalgybos atstovai domėjosi tuo, kaip ispanams pavyko pagauti tą, kuris visada netikėtoms problemoms užbėgdavo už akių.

Šiame kontekste atsirado galimybė organizuoti susitikimą su A. Litvinenka, o jis taip pat išreiškė pritarimą tokiam susitikimui. Parengti tokį susitikimą nebuvo paprasta. Šalis, kurioje jis turėjo įvykti, privalėjo paruošti kruopštų saugumo planą. Be to, buvo dar viena svarbi detalė: dalyvauti turėjo vienas iš tos šalies agentų. Kai visos logistinės problemos buvo išspręstos, liepos 1 dieną buvęs žvalgybininkas pasirodė rezervuotoje viešbučio salėje. Išvaizda buvo panaši į sportininko, vyras šypsojosi ir atrodė geranoriškas.

Gruzinų mafijos vadeiva Zacharijus Kalašovas teisme Madride, Ispanijoje, 2010 metais. / AFP/Scanpix nuotrauka

Spaudos konferencija – kaip nuosprendis

Pašnekovai kitoje stalo pusėje išliko rimti. „Jis buvo šnipas ir darė nusikaltimus. Be to, dirbo B. Berezovskiui, o mes žinojome apie jo veiklą, pavojingus ryšius ir kaip tapo tokiu, kokiu buvo. Mūsų pozicija buvo ne palaikyti draugišką pokalbį, bet surengti tikrą tardymą“, – pasakoja vienas iš susitikimo dalyvių.

– Pirma, turiu jums pasakyti, kad iki mano atleidimo buvau FSB žudikų grupėje, kuri dirbo Čečėnijoje, taip pat visur, kur nurodydavo – pasakė A. Litvinenka. – Mes gaudavome įsakymus ir juos įvykdydavome: užmušti, kankinti, užkasti gyvą... Paskutinis įsakymas, kurį gavau iš savo viršininkų, buvo nužudyti Borisą Berezovskį. Aš surengiau spaudos konferenciją, kad apie tai sužinotų pasaulis. Nuo tada suvokiu, kad mano dienos suskaičiuotos. Kuo galiu jums padėti?

– Kaip žinote, mes ką tik sulaikėme Z. Kalašovą. Ar turite kokią nors informaciją apie šį žmogų?

– Jis yra vienas iš pagrindinių. Nors gimė Gruzijoje, turi Rusijos pasą ir padarė svarbių paslaugų Vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU), todėl jo santykiai su Kremliumi geri. Tarp kitų misijų jam paskyrė pogrindinį ginklų gabenimą kurdams kaip spaudimą Turkijai. Jis darė ir kitus dalykus. 1998 metais buvo tarpininkas, kurį mano šalies vyriausybė pasinaudojo, kad išlaisvintų Čečėnijoje į nelaisvę paimtų rusų grupę. Jis tikino, kad veikia kaip GRU atstovas.

– Kartu jis toliau išlaiko didelę įtaką mūsų šalyje.

– Taip, Badrį Patarkacišvilį, kuris buvo kandidatas per rinkimus Gruzijoje ir yra B. Berezovskio patikėtinis. B. Patarkacišvilis, susikrovęs turtus įmonėje „Sibneft“ (kurioje savo dalį turėjo Romanas Abramovičius ir pats B. Berezovskis), pasadė Z. Kalašovą kaip samdomą žudiką. Dabar „Sibneft“ priklauso „Gazprom“.

Padėjo suprasti apie Rusijos valdžią ir mafiją

„A. Litvinenka pirmiausia mums padėjo suprasti kiekvienos personos vietą, kurią užėmė organizuoto nusikalstamumo hierarchijoje, – teigia kitas susitikimo su buvusiu žvalgybininku dalyvis. – Jis nepateikė kokio nors didelio konkrečių duomenų kiekio, kurie mums padėtų tuomečiams tyrimams. Tačiau buvo labai naudingas, kad globaliau įsivaizduotume Rusijos nusikalstamumą. Mes sužinojome, iki kokio lygio į šios šalies administraciją buvo infiltruota mafija. Mes įsitikinome, kad dalykai, kuriuos mums pasakojo gerokai žemesnio lygio žmonės, peržengė visas vaizduotės ribas.“

Jelcinų šeima, turėjo piniginį interesą didesnį, negu bet kokį kitą, įskaitant savo šalies ateitį.

Buvęs Rusijos žvalgybininkas į Didžiąją Britaniją persikėlė su netikru pasu ir pavarde, kurios inicialai – Z. I. Dėl buvo išduotas tarptautinis arešto orderis, pateiktas Interpolui, bet tas asmuo, aišku, turėjo Didžiosios Britanijos apsaugą, o ši šalis norėjo gauti dalį informacijos.

– Keletą metų persekiojau Tarielą Onianį – iš Barselonos pabėgusį mafijos narį. Gavau daug informacijos apie jį, jo nusikaltimu ir surinkau pakankamai duomenų, kad pasiųsčiau jį už grotų. Man net pavyko jį suimti, bet mano viršininkas FSB įsakė man jį paleisti“, – pareiškė A. Litvinenka.

– Kaip būtų galima tai paaiškinti? Kas gynė T. Onianį?

– Daugelis mano viršininkų, tarp kurių buvo Maskvos FSB vadovas, taip pat vidaus reikalų ministras... T. Onianis turėjo labai gerus ryšius su visa grupe, kuri vykdė Jurijaus Lužkovo, Maskvos mero, priedangą. Jis yra vienas iš pagrindinių Rusijos vidaus organizuoto nusikalstamumo personažų.

– Ar galite išvardyti kitus politikus, kurie, pagal jūsų informaciją, priklauso rusų mafijai?

– Chocholkovas – jis buvo vienas iš aukštų FSB pareigūnų, dengė heroino gabenimo iš Afganistano kelius, kuriuos organizavo Vladimiro Putino grupė. Šiai grupei priklausė ir oligarchas Michailas Čiornyj, ir mafijos lyderiai Viačeslavas Ivankovas, pravarde Japončikas, Salimas Apdulajevas bei Gafuras Rachimovas.

Kas siejo Borisą Jelciną ir Vladimirą Putiną

A. Litvinenka toliau sakė pavardes. Vienas iš jo įvardytų žmonių, susijęs su R. Obramovičiumi, dalyvavo daugiamilijoninėje schemoje su „Bank of New York“, kai Tarptautinio valiutos fondo pinigai, skirti pagalbai Rusijoje, atsidūrė mafijos rankose. Be to, buvęs žvalgybininkas papasakojo apie kitą susitikimą, kuris buvo apie 2000 metus, – Boriso Jelcino, jo dukros Tatjanos bei B. Berezovskio iš vienos pusės ir V. Putino, aukščiausiu specialiųjų tarnybų pareigūnų bei dviejų oligarchų – iš kitos. Tuo metu jau buvo galima nuspėti apie būsimą veikiančio prezidento B. Jelcino išėjimą ir prasidėjo neišvengiamas žmonių iš FSB kilimas į valdžią. Nežiūrint į tai, reikėjo išsklaidyti pirmojo baimę palikti savo portą ir geriausia, ką buvo galima dėl to padaryti, – visiems pasiekti tarpusavio sutarimą.

Per tą „susirinkimą“ V. Putinas pareiškė, kad tiek FSB, tiek jėgos ministerijos (Vidaus reikalų, gynybos ir teisingumo) įsipareigoja gerti B. Jelcino šeimos nuosavybę ir „nežiūrėti po kilimu“, jei jis paliks aukščiausios valios kėdę nesipriešindamas. Jelcinų šeima, neilgai galvojusi, su tuo sutiko, mat tuo metu, taip pat ir gerokai anksčiau, turėjo piniginį interesą didesnį, negu bet kokį kitą, įskaitant savo šalies ateitį.

Po keleto mėnesių per kitą interviu su kitais mūsų agentais vienas FSB pulkininkas papunkčiui patvirtino A. Litvinenkos versiją. Be to, tas žmogus išsakė savo teoriją, kad Rusijos valdžia, o ypač specialiosios tarybos, savo politiniams ir ekonominiams tikslams naudojasi nusikalstamas grupuotes, o Peterburgo atveju ir pati tokią įkūrė.

Vladimiras Putinas Boriso Jelcino nuotraukos fone. / Reuters.Scanpix nuotrauka

Viską nutraukė radioaktyvus polonis

– Gerai, visa tai labai įdomu, bet ar galite tą patį papasakoti per liudytojų parodymus teisėjui, kuris tiria šį reikalą?

– Aišku, manau kad mes galėsime susitarti dėl sąlygų.

– O tai, apie ką pasakojate, jums žinoma tiesiogiai ar todėl, kad kas nors apie tai pasakojo?

– Tas situacijas pats išgyvenau. Ten gyvenau daug metų ir labai gerai žinau, kas vyko.

– Laukite iš mūsų naujienų.

Pokalbis buvo baigtas rankų paspaudimu. Susitikimo pradžia buvo labai įtempta. Vėliau įtampa nuslūgo, nors pokalbis ir netapo nuoširdžiu. Kai mūsų agentai grįžo į Ispaniją, teisėjas Fernando Andrey apie šio interviu detales. Viską pasvėręs gavęs Specialios prokuratūros kovai su korupcija pritarimą, jis nusprendė lapkričio mėnesį paimti A. Litvinenkos parodymus kaip saugomo liudytojo. Jis galėjo pateikti inkriminuojančią informaciją apie tokius asmenis, kaip Z. Kalašovas ir T. Onianis ir daugelį kitų, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas. Tačiau radioaktyvusis polonis-210 ir Rusijos specialiosios tarnybos tokią galimybę nutraukė.“