Švedijos politinės aklavietės rūkai nesisklaido
Pra­ėjo dau­giau kaip du mė­ne­siai, kai Šve­di­jo­je bu­vo iš­rink­tas par­la­men­tas, ta­čiau iki šiol nie­kaip ne­pa­vyks­ta su­bur­ti nau­jos vy­riau­sy­bės.

Švedijos įstatymų leidėjai trečiadienį nepatvirtino antrą pagal dydį frakciją parlamente turinčios partijos suformuotos koalicinės mažumos vyriausybės. Konservatyvios Nuosaikiosios partijos lyderis ir tikėtinas ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pralaimėjo balsavimą parlamente. Jį palaikė 154 nariai, o prieš balsavo 195.

Jei per kelias savaites nebus suformuotas ministrų kabinetas, teks rengti naujus rinkimus.

Nedirbs su ultradešiniaisiais

Koalicijos oponentai teigia, kad patvirtinus tokią vyriausybę daugiau įtakos įgytų prieš imigraciją nusistačiusi Švedijos demokratų partija, nes ministrų kabinetas būtų priklausomas nuo jos paramos parlamente. Ši partija yra trečia pagal dydį šalies politinė jėga, o jos ištakos yra neonacių judėjime.

Ultradešinioji partija, sėkmingai pasinaudojusi rinkėjų pykčiu dėl imigracijos, kai nuo 2012 metų į šalį atvyko beveik 400 tūkst. prieglobsčio prašytojų, rinkimuose gavo 17,6 proc. balsų, todėl reikalauja įtakos priimant sprendimus mainais į paramą. Aljanso nariai liberalai ir centristai ne kartą pareiškė nesutiksiantys dirbti su šia politine jėga.

Centro kairiųjų blokas naujajame parlamente turi 144 vietas – vos viena daugiau nei opozicinis centro dešiniųjų aljansas. Šį sudaro Nuosaikioji partija, Krikščionių demokratų partija, Centro partija ir Liberalų partija. Tuo metu kairiųjų susivienijimui priklauso socialdemokratai ir žalieji, kurie su neformalia buvusių komunistų Kairės partijos parama valdė nuo 2014-ųjų.

Rugsėjį nė vienas iš politinių blokų neužsitikrino daugumos. Kairysis sparnas ir centro dešinieji surinko po maždaug 40 proc. balsų, todėl abu blokai pradėjo ilgas ir sudėtingas derybas dėl koalicijos suformavimo.

Pirmalaikių rinkimų nenori

Švedijoje parlamento pirmininkas keturis kartus gali pavesti kuriam nors kandidatui suformuoti vyriausybę, su kuria sutiktų parlamentas. Jei visi keturi bandymai būna nesėkmingi, šalis turi surengti naujus rinkimus.

Pirmalaikių rinkimų Švedijoje nebuvo nuo 1958 metų. Daugelis politikų nenori tokio scenarijaus, nes nebeturi tam lėšų ir nėra užtikrinti dėl rinkėjų paramos. Kaip rašo Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“, rinkimai kainuotų apie 400 mln. kronų (maždaug 39 mln. eurų).

Tai pirmas kartas, kai 349 deputatus turintis Švedijos Riksdagas atmetė parlamento pirmininko pasiūlytą kandidatą į premjerus. Ketvirtadienį Andreasas Norlenas pratęsė derybas su partijų lyderiais.

Parlamento pirmininkas pabrėžė, kad procesas turi judėti į priekį, o dinamika tarp partijų turi keistis. „Bevaisės derybos turi baigtis“, – pridūrė jis. Šalis be naujo ministrų kabineto gyvena nuo rugsėjo 9-osios visuotinių rinkimų.

Švedijos parlamento pastatas.

Galimi kandidatai

Umeo universiteto docentas Johanas Hellstromas stebėjosi, kad praėjo tiek daug laiko po rinkimų, o reikalai nė kiek nepasistūmėjo, nes partijos tvirtai laikosi savo pozicijų ir nenori bendradarbiauti.

Centro partijos lyderė Annie Loof, balsavusi prieš U. Kristerssoną, piktinosi, kad jis išardė 14 metų gyvavusį centro dešiniųjų aljansą. Politikas pasiūlė sudaryti dviejų partijų vyriausybę neįtraukiant į ją likusių dviejų bloko narių.

Laikinai premjero pareigas einantis Stefanas Lofvenas, vadovaujantis didžiausiai Švedijos socialdemokratų darbo partijai, sakė norįs aptarti su A. Loof galimybę jai mėginti formuoti koaliciją.

Ant stulpo kabo Centro partijos lyderės Annie Loof rinkimų plakatas.

A. Loof anksčiau sakė, jog nenorėtų pati turėti ministro pirmininko posto, tačiau yra pasirengusi pamėginti suformuoti vyriausybę. Politologų manymu, ši užduotis bus patikėta arba A. Loof, arba S. Lofvenui.

Kaip teigė tyrimų bendrovės „TNS Sifo“ vadovas Toivo Sjorenas, visuomenė palankiausiai vertina koaliciją, kurią sudarytų socialdemokratai, žalieji, liberalai ir centristai. Upsalos universiteto politologė Kristina Boreus mano, kad dirbti tokiai vyriausybei vis dėlto nebūtų lengva. Jos teigimu, jei per kelias savaites nebus suformuotas ministrų kabinetas, teks rengti naujus rinkimus.