Švedija rengiasi gintis nuo Rusijos kišimosi
Ru­si­ja nuo­lat su­lau­kia kal­ti­ni­mų ki­ši­mu­si į ki­tų vals­ty­bių rin­ki­mus, ta­čiau Šve­di­ja ku­pi­na ryž­to ne­tap­ti dar vie­na au­ka. Ša­ly­je pla­ti­na­mos skra­ju­tės, kaip at­pa­žin­ti pro­pa­gan­dą, vi­suo­me­nė mo­ko­ma su­vok­ti Ru­si­jos grės­mę.

Per patį rinkimų kampanijos įkarštį Prancūzijoje Emmanuelio Macrono komanda tapo Rusijos skleidžiamų suklastotų naujienų ir „šimtų, jei ne tūkstančių“ kibernetinių atakų auka. Vašingtonas paskelbė sankcijas 19 rusų, kaltinamų kibernetinėmis atakomis per 2016 metų prezidento rinkimus JAV. Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May pareiškė, kad Maskva mėgina pakirsti laisvas visuomenes suklastotomis istorijomis.

Jei šios Skandinavijos valstybės pastangos bus sėkmingos, jos patirtį prieš rinkimus galės taikyti ir kitos šalys.

Visus šiuos kaltinimus Kremlius atmeta, o prezidentas Vladimiras Putinas tvirtina, jog „nėra apie ką diskutuoti“. Tačiau šalys vis tiek susirūpinusios. Rugsėjį Švedija rinks naują ministrą pirmininką ir parlamentą, tad jau dabar ėmėsi veiksmų, kad balsavimas vyktų be pašalinės įtakos. Jei šios Skandinavijos valstybės pastangos bus sėkmingos, jos patirtį prieš rinkimus galės taikyti ir kitos šalys.

Valdžia šviečia visuomenę

10 mln. gyventojų turinčiai Švedijai yra priežasčių nerimauti. 2014 metais ji atitolo nuo savo istorinės neutraliteto politikos ir sustiprino bendradarbiavimą su NATO. Šis Vakarų gynybinis aljansas Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją laiko neteisėta. Švedijos pareigūnai pranešė pastebėję, kad internetinių įsilaužimų ir suklastotų naujienų padaugėjo. Šių atakų tikslas – pakirsti stabilumą šalyje ir skleisti melą. Švedijoje atlikta daug tyrimų, ir jie rodo, kad Rusija, norėdama paveikti švedų visuomenės nuomonę, pasitelkia įvairias priemones. Platinami klaidinantys pranešimai ir suklastotos naujienos, kuriomis siekiama pavaizduoti NATO kaip agresorę ir karinę grėsmę, peršama mintis, jog Europos Sąjunga beveik žlunga, o Rusija apgulta priešiškų Vakarų.

Švedijos pareigūnai rimtai vertina galimą Rusijos kišimąsi, apie šią grėsmę yra kalbėjęs ir Švedijos saugumo tarnybos vadovas Andersas Thornbergas. Ginti demokratinę sistemą – vienas svarbiausių Švedijos nacionalinio saugumo tikslų. Vyriausybė siekia jį įgyvendinti bendradarbiaudama su privačiu sektoriumi, socialinės žiniasklaidos kompanijomis, transliuotojais ir laikraščiais. Sukurta vadinamoji karštoji linija feisbuke, kad pareigūnai galėtų greitai pranešti apie suklastotus Švedijos valdžios puslapius. Feisbukas pats pažadėjo informuoti Švedijos valdžią apie įtartiną elgesį, susijusį su rinkimais.

Šalis taip pat pradėjo nacionalinę švietimo programą, skirtą aukštųjų mokyklų studentams mokyti, kaip atskirti propagandą ir dezinformaciją, taip pat išplatino gyventojams 4,7 mln. skrajučių. Maždaug 7 tūkst. valstybės tarnautojų buvo mokomi pastebėti „įtakos operacijas“ ir suprasti, kokią riziką jos kelia rinkimams. Švedijos valdžia, visų lygių pareigūnai, stengdamiesi kuo geriau informuoti žmones, pasirengę atviroms diskusijoms su visuomene. Ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas kitos šalies pastangas kištis į rinkimus vadino „visiškai nepriimtinomis“ ir žadėjo „be gailesčio“ jas demaskuoti. Švedijos valstybinėse įstaigose stiprinamas kibernetinis saugumas ir dirbamas darbas didinant suvokimą apie įsilaužimų ir dezinformacijos pavojų.

Savo pastangas Rusija laiko sėkmingomis

Veiksmų imasi ne tik Švedija. Panašias išvadas apie Rusijos kišimąsi padarė ir kitos šalys. 2017-aisiais, kurie buvo vadinami Europos rinkimų metais, apsisaugoti mėgino Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija. Pavyzdžiui, Olandijos pareigūnai nusprendė atsisakyti elektroninio balsų skaičiavimo. Vokietijoje ir Prancūzijoje buvo pateikti nauji įstatymai, reikalaujantys, kad už suklastotas naujienas būtų atsakingos technologijų kompanijos ir socialinė žiniasklaida. Galimas dalykas, jog šios priemonės jau duoda vaisių. Nors 2015 metais kibernetinė ataka buvo surengta prieš Vokietijos parlamentą, per rinkimus 2017-ųjų rugsėjį nepranešta apie jokius reikšmingus bandymus paveikti rinkėjus.

Tačiau Rusijos kišimasis tebėra rimtas iššūkis Europai, JAV ir kitoms pasaulio dalims, tokioms kaip Lotynų Amerika. Pasak žinovų, neabejotina, kad Maskva savo pastangas laiko sėkmingomis, tad šių metų jos potencialus taikinys – vidurio kadencijos rinkimai JAV. Rusijos kišimosi grėsmė niekur nedings dar kurį laiką. Todėl šalys, norėdamos garantuoti laisvus ir sąžiningus rinkimus, galėtų pasidalyti savo išmoktomis pamokomis ir geriausia praktika.