Švedams nepavyko suformuoti vyriausybės
Šve­di­jos kon­ser­va­ty­vi Nuo­sai­kio­ji par­ti­ja sek­ma­die­nį pra­ne­šė, kad žlu­go mė­gi­ni­mas su­for­muo­ti nau­ją koa­li­ci­nę vy­riau­sy­bę po pra­ėju­sį mė­ne­sį įvy­ku­sių par­la­men­to rin­ki­mų, po ku­rio ša­lis at­si­dū­rė po­li­ti­nė­je ak­la­vie­tė­je.

Ulfo Kristerssono vadovaujama Nuosaikioji partija yra dalis centro-dešinės pakraipos Aljanso. Šis blokas per rugsėjo 9 d. įvykusius parlamento rinkimus surinko šiek tiek mažiau balsų už anksčiau valdžiusią centro-kairės koaliciją.

Abiem blokams nepavyksta suformuoti daugumos, nes jie atsisako derėtis su prieš imigraciją nusiteikusiais Švedijos demokratais, kurie jau ne vienerius metus yra siejami su kraštutinių dešiniųjų grupėmis.

Apie žlugusias pastangas U. Kristerssonas pranešė po to, kai kai kurie sąjungininkai sukritikavo jo siūlymą formuoti mažumos vyriausybę centro-dešinės pakraipos krikščionimis demokratais, bet ne su kitais Aljanso nariais.

„Išmėginau visas galimybes suformuoti vyriausybę, tačiau bepavyko“, – per spaudos konferenciją Stokholme pranešė U. Kristerssonas.

Per rugsėjo 9 dieną vykusius Švedijos visuotinius rinkimus nė vienas iš politinių blokų neužsitikrino daugumos, todėl suformuoti stabilią koaliciją yra sudėtinga.

Praėjusį mėnesį per balsavimą dėl nepasitikėjimo nuversto premjero Stefano Lofveno Švedijos socialdemokratų darbo partija (SAP) nuo 2014 metų vadovavo mažumos vyriausybei, kurioje dirbo kartu su žaliaisiais.

Šis centro kairiųjų blokas naujajame parlamente turi 144 vietas – vos viena daugiau nei opozicinis centro dešiniųjų Aljansas (Alliansen), sudarytas iš keturių partijų.

Nė vienas iš blokų neturi absoliučios daugumos, todėl neaišku, kokia gali būti naujoji šalies vyriausybė.

Švedijoje galioja „negatyvaus parlamentarizmo“ sistema, pagal kurią ministrų kabinetas gali dirbti neturėdamas valdančiosios daugumos palaikymo, kol parlamentas balsų dauguma neišreiškia nepasitikėjimo vyriausybe.

Tuo tarpu S. Lofvenas ne kartą yra sakęs kad jo socialdemokratai nebus „jaunesnioji partija“ dešiniojo sparno vyriausybėje.

Ultradešinioji Švedijos demokratų partija (Sverigedemokraterna), sėkmingai pasinaudojusi rinkėjų pykčiu dėl imigracijos po to, kai nuo 2012 metų į šalį atvyko beveik 400 tūkst. prieglobsčio prašytojų, rinkimuose gavo 17,6 proc. balsų, todėl reikalauja įtakos priimant sprendimus mainais į paramą.

Aljanso nariai liberalai ir centristai ne kartą pareiškė nesutiksiantys dirbti su ultradešiniaisiais.

U. Kristerssonas iki šiol taip pat atmesdavo galimybę siekti Švedijos demokratų paramos, nepaisydamas jo paties partijoje kylančio spaudimo.

Švedijos parlamento pirmininkas Andreasas Norlenas turi keturias galimybes siūlyti kandidatui suformuoti vyriausybę, kuriai pritartų parlamentas. Dabar jam teks ieškoti naujo kandidato.

Jeigu visi keturi mėginimai suformuoti vyriausybę bus nesėkmingi, Švedijoje teks rengti naujus rinkimus.