Svarbiausios ES ir JK skyrybų sutarties sąlygos
Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ir Eu­ro­pos Są­jun­gos par­uoš­ta sky­ry­bų su­tar­tis su­si­de­da iš dvie­jų da­lių: tei­si­nę ga­lią tu­rin­čios 580 pus­la­pių iš­sto­ji­mo su­tar­ties ir 26 pus­la­pių po­li­ti­nės dek­la­ra­ci­jos dėl jų at­ei­ties ry­šių.

Išstojimo sutartis

Pereinamasis laikotarpis. Didžioji Britanija iš ES pasitrauks kovo 29 dieną, tačiau pasiliks Bendrijos bendrojoje rinkoje ir laikysis jos taisyklių iki 2020 metų gruodžio mėnesio, kol abi šalys susitars dėl naujų prekybinių santykių. Jeigu iki 2020 metų liepos 1 dienos abi šalys nutars, kad susitarimui reikia daugiau laiko, pereinamasis laikotarpis galės būti pratęstas iki dvejų metų.

Airijos siena. Pagal susitarimą abi šalys įsipareigoja laikytis „apsidraudžiamojo mechanizmo“ (backstop), siekiant užtikrinti, kad ES priklausančios Airijos Respublikos ir Jungtinės Karalystės Šiaurės Airijos provincijos pasienyje neatsirastų muitinės postų ir kitų kliūčių. Pagal jį JK ir toliau laikysis ES muitinės tvarkos, kol ją pakeis nauji nuolatiniai susitarimai dėl prekybinių ryšių. Abi šalys tikisi susitarimą šiuo klausimu turėti iki 2020 metų pabaigos, kad nebereikėtų apsauginio plano.

Skyrybų sąskaita. Didžioji Britanija sutinka mokėti darbuotojams pensijas ir vykdyti kitus savo įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė dalyvaudama ES programose, iki 2020 metų. Anksčiau buvo paskaičiuota, kad skyrybos Londonui turėtų atsieiti maždaug 39 mlrd. svarų (43 mlrd. eurų).

Piliečių teisės. Britanijoje gyvenantys ES piliečiai ir Bendrijos šalyse gyvenantys britai išsaugos savo teisę gyventi ir dirbti atitinkamose šalyse.

Politinė deklaracija

ES ir JK įsipareigoja „ambicingai, plačiai, nuodugniai ir lanksčiai partnerystei prekybos, ekonominio bendradarbiavimo, įstatymo priežiūros, baudžiamojo teisingumo, užsienio politikos, saugumo, gynybos ir kitose bendradarbiavimo srityse“. Tačiau dauguma šios partnerystės detalių bus suderinta tik Britanijai pasitraukus iš ES kitų metų kovo 29 dieną.

Prekyba. Abi šalys įsipareigoja išsaugoti „visapusiškus“ ekonominius santykius, įskaitant laisvosios prekybos zoną. Bendros muitinės taisyklės sudarys sąlygas prekybai be muitų ir abi šalys įsipareigos „suformuoti ir pagerinti“ laikiną bendrųjų muitų teritoriją, numatytą išstojimo susitarime.

JK laikysis Bendrijos taisyklių tam tikrose srityse, siekiant užtikrinti, kad ekonominiai santykiai būtų sklandūs ir juose nebūtų trinties. Tačiau dokumente pripažįstama, kad šalių santykių artumą ribos ES poreikis išsaugoti savo bendrosios rinkos vientisumą ir Britanijos troškimas turėti nepriklausomą prekybos politiką.

Airijos siena. Jungtinė Karalystė ir ES įsipareigoja pakeisti „apsidraudžiamąjį mechanizmą“ nuolatiniu susitarimu, kuris užtikrins alternatyvų sprendinį, siekiant išvengti realios sienos (hard border) Airijos saloje“. Jam galėtų būti panaudoti dar neįsisavinti technologiniai sprendiniai.

Finansinės paslaugos. Abi šalys turėtų įvertinti, ar kitos šalies reguliacinė tvarka „atitinka“ jų tvarką, kad galėtų supaprastinti finansinių paslaugų teikimą tarp šalių. Savo vertinimus jos turėtų atlikti iki 2020 metų birželio pabaigos.

Žvejyba. Vienas daugiausiai ginčų sukėlusių klausimų – kas gali naudotis JK ir ES teritoriniais vandenimis – buvo atidėtas. Deklaracijoje sakoma, kad abi šalys turi „sudaryti naują susitarimą dėl žvejybos teisių“, geriausiai iki 2020 metų liepos 1 dienos.

Saugumas. Abi šalys toliau bendradarbiaus užtikrinant įstatymų vykdymą dabartiniame lygmenyje, „kiek tai leis techninės ir teisinės galimybės“. Atitinkamos Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės institucijos turi „laiku dalintis žvalgybine ir slapto pobūdžio informacija“.

Kelionės. JK ir ES piliečiams nereikės vizų trumpoms kelionėms.