Svarbiausi 2018 metų įvykiai
KA­TAST­RO­FOS. 2018 me­tais siau­tė­jo gam­tos sti­chi­jos. Va­sa­rą, kai Eu­ro­pą svi­li­no karš­čio ban­ga, ug­nia­ge­siams te­ko ko­vo­ti su miš­kų gais­rais. Lie­pą Grai­ki­jo­je ki­lę di­džiu­liai gais­rai par­ei­ka­la­vo 100 žmo­nių gy­vy­bių. Šį­met ug­nis siau­tė ne tik Eu­ro­po­je, bet ir Ka­li­for­ni­jo­je. Čia ji lap­kri­tį pra­žu­dė ma­žiau­siai 88 as­me­nis. Šie me­tai bu­vo itin ne­gai­les­tin­gi In­do­ne­zi­jai – ša­lį iš­ti­ko net 3 sti­chi­nės ne­lai­mės. Va­sa­rą Lom­bo­ko sa­lą su­pur­tė vir­ti­nė ga­lin­gų po­že­mi­nių smū­gių, rug­sė­jį per že­mės dre­bė­ji­mą ir cu­na­mį Su­la­ve­sio sa­lo­je žu­vo apie 2200 žmo­nių, o gruo­džio pa­bai­go­je pra­žū­tin­gas cu­na­mis pa­sig­lem­žė jų dar per 430.

„NOVIČOK“. Londono Hitro oro uoste užfiksuoti Rusijos karinės žvalgybos agentai – Aleksandras Petrovas (centre) ir Ruslanas Boširovas (dešinėje), surengę ataką prieš buvusį dvigubą šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją Anglijos Solsberio mieste kovo 4 dieną. Po tūkstančių valandų kruopštaus darbo Jungtinės Karalystės policija susekė šiuodu asmenis ir nustatė, kad jie panaudojo Rusijoje pagamintą nervus paralyžiuojančią cheminę medžiagą „Novičok“. Dėl šios atakos britų žemėje Jungtinė Karalystė išmetė iš šalies Rusijos diplomatus, taip pat pasielgė dar 28 šalys.

AMBASADA. Palestiniečiai bėga nuo ašarinių dujų krušos per susirėmimus su Izraelio saugumo pajėgomis Gazos Ruože. Jie kilo Vašingtonui perkėlus JAV ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę. Per neramumus ir protestus, rengiamus prie Izraelio sienos, šalies pajėgos nukovė 59 palestiniečius.

POPULISTAI. Matteo Salvini, tapęs Italijos vidaus reikalų ministru po populistų pergalės per rinkimus kovą, pirmiausia ėmėsi pažaboti imigraciją, kuri Italijai tapo sunkiai pakeliama našta. Jis uždarė šalies uostus Viduržemio jūroje migrantus gelbstintiems laivams ir paskelbė kitas priemones, lengvinančias atvykėlių deportaciją. Pastaruoju metu Italiją pasiekiančių žmonių iš Šiaurės Afrikos, daugiausia Libijos, skaičius smarkiai sumažėjo.

SUSITIKIMAS. Birželio 12 dieną Singapūre įvyko pirmas istorijoje JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimas. Donaldas Trumpas ir Kim Jong Unas spaudė vienas kitam ranką ir kalbėjosi apie ateities saugumo garantijas Korėjos pusiasalyje. Abu liko labai patenkinti, tačiau į klausimą, ar slaptingas Šiaurės Korėjos režimas išties nusiginkluos, dar nėra atsakyta.

VESTUVĖS. Didžiosios Britanijos princas Harry ir jo žmona amerikietė aktorė Meghan Markle žirgų traukiama karieta važiavo po santuokos ceremonijos ir mojo jaunavedžių pasveikinti susirinkusiems žmonėms. Karališkosios jungtuvės, vykusios Šv. Jurgio koplyčioje Vindzoro pilyje netoli Londono gegužės 19 dieną, prikaustė visos Jungtinės Karalystės ir milijonų žmonių pasaulyje dėmesį. Pavasarį turi gimti pirmas poros vaikas.

LAISVĖ. Estai šventė nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį visus metus ir didžiavosi savo mažos šalies dideliais laimėjimais. Estija yra pelniusi ypač modernios skaitmeninės valstybės šlovę, be to, kaip sako jos prezidentė Kersti Kaljulaid, nebijo Rusijos, nes piliečiai sąmoningi ir atsparūs. Savo nepriklausomybės šimtmetį minėjo ir kita Baltijos sesė – Latvija.

ŽMOGŽUDYSTĖ. Spalio 2 dieną žurnalistas ir Saudo Arabijos kritikas Jamalas Khashoggi įžengė į karalystės konsulatą Stambule ir ten buvo nužudytas. Nuotraukoje sosto paveldėtojas Mohammadas bin Salmanas (dešinėje) spalio 23 dieną Rijade spaudžia ranką J. Khashoggi sūnui Salahui. Šis buvo pakviestas susitikti su sosto paveldėtoju, kuris, daugelio įsitikinimu, ir įsakė susidoroti su jo tėvu. Žurnalisto nužudymas atkreipė pasaulio dėmesį ir į kitus karalystės žmogaus teisių pažeidimus, ypač karą Jemene.

BAŽNYČIA. Spalio mėnesį Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, laikomas viso pasaulio ortodoksų dvasiniu lyderiu, priėmė istorinį sprendimą ir sutiko pripažinti Ukrainos ortodoksų bažnyčios nepriklausomybę nuo Maskvos patriarchato. Atsakydama į tai Rusijos ortodoksų bažnyčia nutraukė visus ryšius su Konstantinopolio patriarchatu. Gruodžio 15 dieną Kijeve susirinkęs ortodoksų dvasininkų sinodas įsteigė suvienytą Ukrainos ortodoksų bažnyčią, o jos vadovu išrinko 39 metų metropolitą Epifanijų (nuotraukoje centre).

REFERENDUMAS. Lapkričio 6 dieną JAV vykę kadencijos vidurio rinkimai prikaustė ne tik amerikiečių, bet ir viso pasaulio dėmesį, nes buvo vertinami kaip referendumas dėl prezidento Donaldo Trumpo valdymo. Balsavimo rezultatai atskleidė, kad Amerika šiuo klausimu yra susiskaldžiusi. Nors po 8 metų pertraukos demokratai perėmė Atstovų Rūmų kontrolę, prezidento Respublikonų partijai pavyko sustiprinti savo pozicijas Senate.

PROTESTAS. Metų pabaigoje Prancūzijos miestus drebino „geltonųjų liemenių“ protestai. Prancūzai išėjo į gatves lapkričio 17 dieną dėl padidintų benzino ir dyzelino mokesčių, kuriais siekta pastūmėti žmones rinktis mažiau aplinką teršiančius automobilius. Tądien Prancūzijoje į mitingus susirinko apie 300 tūkst. žmonių. Ilgainiui protestai virto prieš vyriausybę ir prastėjančias gyvenimo sąlygas nukreiptu judėjimu. Neramumams nesiliaujant prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybė atšaukė degalų akcizus ir pažadėjo padidinti minimalų darbo užmokestį.

SKYRYBOS. Lapkričio 25 dieną, praėjus daugiau kaip dvejiems metams po britų sprendimo referendume trauktis iš Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May pasirašė „Brexit“ susitarimą su kitų 27 bloko valstybių lyderiais. Tačiau britų parlamentas liko nepatenkintas premjerės pasiektu rezultatu. Th. May teko nukelti gruodžio 11 dieną parlamente turėjusį vykti balsavimą dėl susitarimo patvirtinimo ir pripažinti, kad jis neturi pakankamai paramos. Dabar balsavimas parlamente numatytas kitų metų trečią savaitę.