Svarbiausi 2017 metų įvykiai
Įvy­kiai, ku­rie su­for­ma­vo pra­ėju­sius me­tus.

LYDERIS. Sausio 20 dieną prisiekė 45-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Nuo šios akimirkos pirmoje vietoje bus tik Amerika“, – tąkart sakė respublikonas.

JAV lyderis per pirmuosius savo darbo metus susidūrė su daugybe iššūkių, įskaitant teisėsaugos tyrimą dėl galimo rinkimų kampanijos susimokymo su Rusija.

Jis paskelbė apie šalies pasitraukimą iš kelių tarptautinių susitarimų: kovos su klimato kaita, laisvosios prekybos, imigracijos ir UNESCO. Apskritai, baigiantis 2017 metams, šalies gyventojų požiūris į D. Trumpo prezidentavimą yra gana pesimistiškas. Mažiausiai 52 proc. amerikiečių mano, kad padėtis šalyje pablogėjo, kai į valdžią atėjo naujas vadovas.

PROCESAS. Kovo 29 dieną Didžioji Britanija oficialiai pradėjo išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) procedūrą. Ambasadorius Timas Barrow asmeniškai įteikė premjerės Theresos May pasirašytą laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui jo biure Briuselyje.

Birželį šalys ėmė derėtis dėl pasitraukimo iš ES sąlygų. Per pirmą etapą buvo tariamasi dėl skyrybų sąskaitos, Airijos ir Šiaurės Airijos sienos statuso bei svetur gyvenančių ES ir Didžiosios Britanijos piliečių teisių po „Brexito“.

Gruodį pasiekus proveržį lyderiai leido pereiti į tolesnį derybų etapą, kuris bus dar sunkesnis. Kitąmet bus svarstomi būsimi prekybos ryšiai.

RINKIMAI. Šiais metais Europoje vyko keleri svarbesni rinkimai. Kovą Nyderlanduose buvo renkamas parlamentas. Olandai parodė Europai, kad populizmas nebūtinai yra neišvengiamas. Gegužę Prancūzijos prezidentu tapo centristas Emmanuelis Macronas. Birželį jo vadovaujama partija „Respublika, pirmyn!“ išplėšė pergalę parlamento rinkimuose. Rugsėjį visų akys nukrypo į Vokietiją, kur taip pat buvo renkami įstatymų leidėjai.

Čia triumfavo konservatyvusis blokas, tačiau kanclerė Angela Merkel neužsitikrino valdančiosios daugumos. Spalį Austrijoje per pirmalaikius parlamento rinkimus į valdžią iškilo dešinieji. Daugiausia balsų surinkusi Liaudies partija suformavo vyriausybę su kraštutiniais dešiniaisiais.

PROTESTAI. Balandį Venesueloje prasiveržė audringi gatvių protestai prieš prezidento Nicolo Maduro vyriausybę.

Per keturis mėnesius visoje šalyje vykusius susirėmimus žuvo 125 žmonės. Naftos turtinga Venesuela šiuo metu išgyvena ekonomikos krizę, dėl kurios gyventojams trūksta būtiniausių maisto produktų ir vaistų. Žmonės siekia, kad prezidentas N. Maduro atsistatydintų. Tačiau jis savo kritikų, regis, nė negirdi, mat lapkričio pabaigoje pareiškė sieksiąs dar vienos kadencijos šiame poste. Prezidento rinkimai numatyti 2018 metais.

IŠPUOLIAI. Balandžio 7 dieną Stokholmo centre vogtas sunkvežimis rėžėsi į žmonių minią prie prekybos centro. Ši ataka pareikalavo keturių gyvybių.

Užpuolikas – uzbekų kilmės vyras, džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ šalininkas. Šiemet teroristai taip pat taikėsi į Barseloną, Londoną, Mančesterį, Paryžių, Sankt Peterburgą, Niujorką ir kitus pasaulio miestus. Štai spalio 1-ąją JAV sukrėtė kruviniausios per šių laikų istoriją šaudynės. Las Vegase pro vieno viešbučio langą vyras šaudė į muzikos festivalio dalyvius. Per šį išpuolį žuvo 59 žmonės ir dar per 500 buvo sužeisti.

MOMENTAS. Liepos 10 dieną Irako premjeras Haideras al Abadi pranešė apie Mosulo miesto išvadavimą. Tai svarbus karo su džihadistais momentas. JAV vadovaujama koalicija sveikino su pergale, bet perspėjo, kad dar laukia sunki kova. Gruodžio 9-ąją H. al Abadi paskelbė, jog ji baigta ir šalies pajėgos visiškai kontroliuoja sieną su Sirija.

Oficialiai Mosulo išvadavimo operaciją Irako pajėgos pradėjo pernai spalį. Per ją žuvo daugybė civilių, daugiau kaip 900 tūkst. pabėgo iš savo namų. Irako saugumo pajėgos taip pat patyrė didelių nuostolių – tūkstančiai karių žuvo arba buvo sužeisti. Mosulą islamistai užėmė 2014 metų vasarą.

IŠVARYMAS. Rugpjūčio pabaigoje Mianmaro Rachinų valstijoje prasiveržė smurto banga. Šalies armija pradėjo kampaniją prieš rohinjus, reaguodama į šios etninės grupės kovotojų surengtas atakas. Dar iki tol rohinjai – budistų daugumos valstybėje gyvenanti islamą išpažįstanti etninė grupė – buvo vadinama pasaulyje labiausiai persekiojama mažuma. O rugpjūtį prasidėjusi ir daugiausia prieš civilius nukreipta armijos smurtinė kampanija privertė daugiau nei 620 tūkst. rohinjų ieškoti prieglobsčio gretimame Bangladeše. Tai greičiausiai auganti pabėgėlių krizė visame pasaulyje.

GRĖSMĖ. Šiais metais Šiaurės Korėja pasauliui ne sykį demonstravo savo karinį pajėgumą. Pchenjanas išbandė dešimtis raketų, o rugsėjo 3 dieną įvykdė šeštą branduolinį bandymą. Po kiek mažiau nei trijų mėnesių šalis išbandė tarpžemyninę raketą „Hwasong 15“, kuri, kaip manoma, pajėgi pasiekti bet kurį žemyninės JAV teritorijos tašką. Po šio bandymo Šiaurės Korėja paskelbė tapusi visaverte branduoline valstybe. Atsakydama į tokį nuolatinį žvanginimą ginklais tarptautinė bendruomenė vis griežtino sankcijas, tačiau ligi šiol jos nedavė laukiamų rezultatų. Įtampą regione ir visame pasaulyje taip pat didino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo bei Pchenjano režimo vienas kitam svaidomi grasinimai panaudoti jėgą.

KATASTROFOS. Rugsėjo 19 dieną Meksiką supurtė 7,1 balo žemės drebėjimas. Jis nusinešė 370 žmonių gyvybių. Tai tik viena iš daugybės šiais metais praūžusių stichinių nelaimių. Dar pražūtingesnis buvo drebėjimas Irane ir Irake. Musoninės liūtys Bangladeše, Indijoje ir Nepale nusinešė per 1 tūkst. žmonių gyvybių. Panašiai tiek pareikalavo ir purvo nuošliauža Siera Leonėje.

Atlanto vandenyne, Meksikos įlankoje ir Karibuose per neįprastai aktyvų uraganų sezoną praūžė 17 didelių uraganų. O su didžiuliais gaisrais šiemet grūmėsi Portugalija, Ispanija, Prancūzija ir Kalifornija.

KRIZĖ. Spalio 1 dieną Katalonijos lyderiai, nepaisydami Madrido įspėjimų, surengė referendumą dėl regiono nepriklausomybės, taip sukeldami didžiausią politinę krizę per demokratinės Ispanijos laikotarpį. Barselonai ir Madridui niekaip neradus kompromiso, Katalonijos parlamentas spalio 27 dieną paskelbė regiono nepriklausomybę. Atsakydama Ispanijos vyriausybė žengė precedento neturintį žingsnį – suspendavo regiono autonomiją ir paskelbė naujus parlamento rinkimus. Šie įvyko gruodžio 22 dieną. Per juos separatistinėms partijoms pavyko parlamente išlaikyti daugumą, tad Katalonija ir Ispanija sugrįžo į lygiai tą patį tašką, nuo kurio krizė ir prasidėjo.

POKYTIS. Spalio 5 dieną laikraštis „The New York Times“ išspausdino straipsnį, kuriame atskleidė, jog Holivudo magnatas Harvey Weinsteinas buvo vienas didžiausių seksualinių grobuonių per visą kino istoriją. Aktorė Rose McGowan (nuotraukoje) buvo viena iš pirmųjų viešai apie tai prabilusių moterų. Po straipsnio prieš galingus pramogų pasaulio atstovus pasipylusi kaltinimų dėl seksualinės prievartos ir priekabiavimo lavina atvėrė kultūrinio pokyčio galimybes.

Netrukus socialiniuose tinkluose inicijuota #MeToo kampanija, atskleidusi įvairiose srityse daugiausia moterų patiriamo seksualinio priekabiavimo mastą. Šių įvykių svarbą pripažino ir žurnalas TIME, kuris apie priekabiavimą prabilusioms moterims skyrė metų žmogaus titulą.

SOSTINĖ. Gruodžio 6 dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas ginčijamą Jeruzalės miestą pripažino Izraelio valstybės sostine. Tai sukėlė didžiulį palestiniečių, kurie Rytų Jeruzalę laiko savo būsimos valstybės sostine, pasipiktinimą.

Po D. Trumpo pareiškimo okupuotose palestiniečių teritorijose prasidėjo susirėmimai su Izraelio kareiviais. Įsiplieskus smurto bangai žuvo bent 12 palestiniečių, nemažai jų, taip pat ir nepilnamečių, buvo suimti. JAV sprendimas nebuvo palankiai sutiktas ir tarptautinės bendruomenės. Per gruodžio 22 dieną sušauktą Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją 128 valstybės balsavo už rezoliuciją, kuria ragino D. Trumpą atšaukti savo sprendimą.