Svajonė apie lygybę politikoje: kur pasaulyje valdo moterys
Vi­sa­me pa­sau­ly­je rin­ki­muo­se kan­di­da­tuo­ja re­kor­di­nis skai­čius mo­te­rų, ku­rios kei­čia glo­ba­lų po­li­ti­kos vei­dą ir pa­de­da siek­ti ly­čių ly­gy­bės na­cio­na­li­niuo­se par­la­men­tuo­se. Ar ga­li bū­ti, kad 2018-ie­ji taps kol kas ge­riau­siais me­tais mo­te­rims po­li­ti­ko­je?

Po liepos 1-ąją vykusių visuotinių rinkimų, Meksikos parlamento abiejuose rūmuose šalies piliečius atstovauja apylygis moterų ir vyrų skaičius.

Birželio mėnesį suformuotoje Ispanijos vyriausybėje pirmą sykį nuo tada, kai šalis tapo demokratine, moterų yra daugiau nei vyrų.

S. Franceschet įsitikinimu, vienodas lyčių atstovavimas parlamente yra „realistiška ir svarbi ambicija“, tačiau pripažįsta, kad kai kurios valstybės yra labai toli nuo šio tikslo.

O Naujosios Zelandijos birželio 21 dieną dukterį pagimdžiusi ministrė pirmininkė Jacinda Ardern tapo tik antra moterimi per visą istoriją, susilaukusi vaiko eidama vyriausybės vadovės pareigas. Pirmoji buvo Pakistano premjerė Benazir Bhutto 1990-ais.

2018-ieji Jungtinėse Valstijose

Beveik dviems metams praėjus po Hillary Clinton pralaimėjimo kovoje dėl Baltųjų rūmų, daug daugiau moterų nei bet kada anksčiau kandidatuoja į įvairias visuomenines pareigas.

Birželio mėnesį jauna demokratų kandidatė Alexandria Ocasio-Cortez pribloškė Ameriką, kai pirminiuose rinkimuose vienoje Niujorko apygardų įveikė 56 metų kongresmeną veteraną Joe Crowley. 28 metų demokratės pergalė dar labiau stebina dėl to, kad ji iki šiol neturėjo jokios politinės patirties, bet įveikė 10 kadencijų Kongrese sėdėjusį asmenį, apie kurį buvo kalbama kaip būsimą demokratų partijos vadovą.

Tyrimų centro „Centre for American Women and Politcs“ leipos mėnesio duomenimis beveik 470 moterų, dauguma jų – demokračių, pateikė savo kandidatūras į šalies Atstovų rūmus. Šis skaičius išaugo nuo 298 kandidačių 2012 metais.

Oklahomos valstybinio universiteto politikos mokslų profesorius Faridos Jalalzai įsitikinimu, kandidatuojančių moterų skaičius išaugimas susijęs ne tik su Hillary Clinton pralaimėjimu, bet ir pasibjaurėjimu šalies prezidentu Donaldu Trumpu.

Jos teigimu, nemaža tikimybė, kad per šių metų lapkritį vyksiančius rinkimus į Kongresą moterys pasirodys neblogai: „Paprastai išaugęs kandidačių skaičius reiškia ir išaugusį išrinktų moterų skaičių, nors ne visada. Tačiau būčiau labai nustebusi, jei jų procentas Kongrese neišaugtų bent 2–3 proc.“

Tačiau, turint omenyje, kad moterys šiuo metu JAV Atstovų rūmuose sudaro tik 20 proc. narių, priešaky dar ilgas kelias iki lyčių lygybės.

Moterys džiaugiasi Meksikos rinkimų rezultatais.

Situacija Europoje

17-oje Europos valstybių (įskaitant Monaką) moterų skaičius nacionaliniuose parlamentuose viršija 30 procentų.

2017 metais rekordinis skaičius moterų kandidatavo rinkimuose visame pasaulyje, tačiau nebuvo pasiekta jokio didelio proveržio. Kalbant apie moterų skaičių parlamente, didžiausias progresas buvo padarytas Europoje, tačiau šiame žemyne taip pat užfiksuoti ir didžiausi pralaimėjimai.

2017 metų birželyje Prancūzija į parlamentą išrinko rekordinį skaičių moterų – iš 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje 223 laimėjo moterys.

Birželio mėnesį Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas į savo 17 narių kabinetą paskyrė 11 moterų.

Pastarųjų metų progresas

Nuo 1997 m., kai Tarpparlamentinė sąjunga (IPU) pradėjo rinkti duomenis apie lyčių lygybę, beveik visose pasaulio valstybėse padaugėjo moterų parlamentarių skaičius.

Prieš 2 dešimtmečius tik Švedijos, Norvegijos, Suomijos, Dabijos ir Nyderlandų parlamentuose moterys sudarė per 30 proc. narių. Švedijos parlamente tuomet jos sudarė 40,4 procentus narių.

Praėjus 21 metams, daugiausiai moterų parlamente turinčių valstybių sąrašas daug įvairesnis. Šiuo atžvilgiu Skandinavijos valstybes aplenkė Ruanda ir keletas Centrinės ir Pietų Amerikos valstybių. Į pirmąjį dešimtuką taip pat papuola Bolivija, Grenada, Meksika, Nikaragva, Kosta Rika ir Kuba – visose jų moterų parlamete skaičius viršija 40 procentų.

Tačiau Zeina Hilal, kuri IPU vadovauja lyčių partnerystės programai, teigia, kad per pastaruosius 2–3 metus progresas link lygaus moterų ir vyrų atstovavimo nacionaliniuose parlamentuose kiek sustojo.

„Esame nusivylę ir kiek nustebę, nes prieš kelis metus progreso rodiklis siekė apie 0,6 proc. per metus, o 2016–2017 m., du metus iš eilės, rodiklis buvo 0,1 procento. Tai labai neramina.“

IPU paskaičiavimu, jei dabartinės tendencijos išliks, prireiks bent 250 metų, kad parlamentuose būtų pasiekta lyčių lygybė.

Moterys – vyriausybės vadovės

Dauguma pasaulio valstybių vis dar niekada neturėjo vadovės moters. Šiuo metu tik 11 moterų yra vyriausybių vadovės. Jei pridėsime prie jų valstybių vadoves, šis skaičius išaugs iki 21.

Remiantis 2017 metų „Pew Research“ duomenimis, 56 iš 146 Pasaulio Ekonomikos Forumo analizuotų valstybių per pastaruosius 50 metų bent vienerius metus valstybės ar vyriausybės vadove buvo moteris. Iš jų 31-joje valstybėje moterys vyriausybei ar valstybei vadovavo 5 ar mažiau metų, o 10-yje – mažiau nei 1 metus.

Angela Merkel šiuo metu yra ilgiausiai vyriausybei vadovaujanti moteris. Vokietijos lyderė kanclerės postą užima nuo 2005 metų.

Be Bangladešo premjerės Sheikh Hasina Wajed, kuri jau trečią kadenciją eina vyriausybės vadovės pareigas, visos kitos premjerėmis yra ne daugiau 5 metų. Naujosios Zelandijos Jacinda Ardern, Islandijos Katrin Jakobsdottir ir Serbijos Ana Brnabic buvo išrinktos tik 2017 metais.

Erna Solberg Norvegijos premjere tapo 2013-aisiais, Namibijoje į valdžią Saara Kuugongelwa atėjo 2015-ais. Theresa May 2016 metais tapo šalies antrąja ministre pirmininke. Tais pačiais metais Aung San Suu Kyi ėmė vadovauti Mianmarui.

2018 m. Viorica Dancila tapo pirmąja Rumunijos premjere moterimi. Šiais metais Karibų jūros regiono šalis Barbadosas taip pat pirmą sykį gavo premjerę moterį. Ja tapo Mia Mottley.

Lyčių kvotos

Daugumoje valstybių didžiausias progresas moterų atstovavimo parlamente klausimu pasiektas įvedus lyčių kvotas. Argentina tapo pirmąja valstybe pasaulyje, 1991 metais nustačiusia, kiek mažiausiai moterų turi patekti į parlamentą.

IPU duomenys rodo, kad 2017 metais moterys per 30 proc. vietų laimėjo 20-yje valstybių, kuriose buvo taikomos kvotos, kai 16-oje valstybių, kur jos nebuvo taikomos, moterys užsitikrino tik 15,4 proc. vietų.

„Manau, kad turime ilgus dešimtmečius įrodymų, kad jei nėra verčiamos, partijos nesirinka moterų kandidačių ar bent ne tiek kandidačių, kiek mes pageidautume“, – teigia Kanados Kalgario universiteto politikos mokslų profesorė Susan Franceschet.

Egzistuoja dvejopo pobūdžio kvotos. Kai kuriose šalyse įstatymu įpareigojama partijoms turėti tam tikrą skaičių kandidačių moterų, o kitose – tai savanoriškos kvotos, kaip pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, kur Leiboristų partija įvedė vien moterų trumpuosius sąrašus.

Pastarosios kvotos, pasak S. Franceschet, turi „užkrečiamąjį efektą“, nes kitos partijos jaučiasi, jog taip pat turi pasiūlyti rinkėjams daugiau kandidančių moterų, jog neatrodytų neatitinkančios šių dienų normų.

Jos teigimu, tėra labai mažai valstybių, kuriose įvestos kvotos neatnešė pageidaujamų rezultatų. Viena jų – Brazilija. Šiuo metu vos viena iš 10 parlamentarų Brazilijoje yra moteris. Profesorės nuomone, šioje šalyje prastai vykdomas įstatymas ir nėra baudžiama už kvotų nesilaikymą.

Ispanijos vyriausybėje šiuo metu 11 moterų ir 6 vyrai.

Pirmauja Ruanda

IPU duomenimis, tik trijų valstybių parlamento žemuosiuose rūmuose moterų skaičius viršija 50 procentų: Ruandoje, Kuboje ir Bolivijoje. Nuo jų nedaug teatsilieka Meksika su 48,6 procentais.

2003 metais pakeitus Ruandos Konstutucija, moterims buvo rezervuota 30 proc. vietų parlamente. O štai dabar pagal moterų proporciją parlamente Ruanda pirmauja visame pasaulyje.

Ruanda šiuo metu yra viena iš geričiausiai augančių ekonomikų Afrikos žemyne, nors jos lyderis Paulas Kagame kritikuojamas dėl opozicijos suvaržymo.

Z. Hilal teigimu, Ruanda yra sėkmės istorija. Pasak jos, moterų parlamente skaičiaus didėjimas turėjo gana nemažą poveikį. Pavyzdžiui, parlamentas balsavo už paveldėjimo įstatymo pakeitimą, kad jis nebebūtų diskriminacinis moterų atžvilgiu.

Kur moterys atstovaujamos mažiausiai?

Šiuo klausimu problemiškiausios valstybės yra Jemenas, Omanas, Haitis, Kuveitas, Libanas ir Tailandas. Visose šiose valstybėse moterų skaičius parlamente tesudaro vos 5 proc. ar mažiau.

Keliose mažose salų valstybėse, kaip, pavyzdžiui, Vanuatu, Mikronezijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje parlamentuose išvis nėra moterų. O štai tokiose valstybėse kaip Salvadore ar Siera Leonėje moterų skaičius parlamente nėra žinomas.

2011 metais Yingluck Shinawatra tapo pirmąja Tailando premjere moterimi. Ji buvo viena tarp 16 proc. moterų Tajų parlamente. Tačiau 2015 metais ji buvo nuversta dėl kaltinimų korupcija ir pabėgo iš šalies. Dabar šalies parlamente tėra vos 5 proc. moterų.

Jemene tarp 301 parlamentarų pavyko pakliūti tik 1 moteriai. Pastangos įvesti 30 proc. kvotą žlugo.

S. Franceschet įsitikinimu, vienodas lyčių atstovavimas parlamente yra „realistiška ir svarbi ambicija“, tačiau pripažįsta, kad kai kurios valstybės yra labai toli nuo šio tikslo.

„Aš tikiu, kad moterys tose valstybėse, kur progresas kol kas buvo lėtas, ir toliau gali daryti spaudimą politinėms partijoms ir politiniams lyderiams, kad būtų sudaryta daugiau erdvės moterims kandidatėms. Tačiau nemanau, kad tai pavyks padaryti be nuolatinio moterų organizacijų spaudimo“, – teigė ji.

Parengta pagal straipsnį BBC