Susitikimą temdys nesutarimai dėl migrantų
Pra­ncū­zi­jos pre­zi­den­tas Em­ma­nue­lis Mac­ro­nas an­tra­die­nį vyks į Vo­kie­ti­ją, kur su kanc­le­re An­ge­la Mer­kel pla­na­vo tar­tis dėl eu­ro­zo­nos re­for­mų, bet ne­su­ta­ri­mai tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES ša­lių dėl mig­ra­ci­jos ti­kriau­siai do­mi­nuos šio su­si­ti­ki­mo dar­bot­var­kė­je.

Mesebergo pilyje Berlyno šiaurėje vyksiantis Prancūzijos ir Vokietijos ministrų susitikimas laikomas vienu esminiu, siekiant suderinti pozicijas prieš artėjantį ES viršūnių susitikimą birželio pabaigoje.

Vis dėlto Italijos sprendimas šią savaitę savo krantuose neleisti prisišvartuoti 630 išgelbėtų migrantų plukdančiam laivui supurtė ir taip trapią bendrijos poziciją dėl iš Artimųjų Rytų atvykstančių migrantų srautų pažabojimo.

A. Merkel susidurs su iššūkiu susikalbėti ir su jos pačios Vyriausybės vidaus reikalų ministru, šiam paraginus neįleisti į šalį dokumentų neturinčių migrantų ir pagreitinti prieglobsčio negavusių žmonių išsiuntimą iš Vokietijos.

Gyventojų apklausų duomenimis, daugelis vokiečių palaiko šiuos žingsnius. A. Merkel politikos kritikai teigia, kad liberali migracijos politika sustiprino kraštutinių dešiniųjų ir populistų politinės jėgas Vokietijoje ir užsienyje.

ES susitarimai su Turkija ir Italija prieš kelerius metus smarkiai sumažino į bendriją atvykstančių imigrantų skaičių, tačiau šimtai žmonių vis dar kasdien bando iš Libijos per Viduržemio jūrą persikelti į Europą.

A. Merkel ir E. Macronas sutaria, kad šiai problemai reikia visos ES atsako ir tikisi pasiekti kompromisą, priimtiną visoms bendrijos narėms.

ES diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris taip pat dalyvaus derybose Berlyne antradienį.

Susitarimai

Vis dėlto visoje Europoje kilusi įtampa, kai italai atsisakė šalyje priimti migrantus plukdžiusį „Aquarius“ laivą, apsunkino bendros pozicijos dėl migrantų paieškas.

Paryžius jau nebesitiki, kad vadinamosios Dublino taisyklės dėl migrantų bus atnaujintos iki birželio pabaigos, nors šį terminą ES šalių lyderiai nustatė pernai gruodį.

Dublino taisyklės numato, kad migrantai turi prašyti prieglobsčio toje ES šalyje, į kurią atvyko pirmiausia. 2017 metų pabaigoje priimtu sprendimu buvo siekiama, kad į Pietų Europą per Viduržemio jūrą atvykę migrantai nesiveržtų į turtingesnes Vakarų Europos šalis.

Vis dėlto Paryžius tikisi, kad su Vokietija pavyks sutarti dėl didesnio finansavimo ES pasieniečių pajėgoms „Frontex“, prieglobsčio suteikimo taisyklių suvienodinimo ir prieglobsčio prašymų apdorojimo centrų Afrikoje steigimo.

„Tikimės pasiekti maksimalų skaičių susitarimų antradienį ir birželio pabaigoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis iš Prancūzijos prezidentūros.

Vis dėlto viltis susitarti slopina tokių šalių kaip Italijos ar Austrijos raginimai griežčiau kovoti su nelegalia migracija.

Tuo metu Vengrija ir Lenkija prieš kelerius metus atsisakė priimti pabėgėlius iš Artimųjų Rytų pagal ES sutartą kvotų sistemą.

Ekonominiai klausimai

Nepaisant galvos skausmo dėl migracijos politikos, E. Macronui ir A. Merkel tikriausiai pavyks geriau sutarti dėl didesnės ES ekonominės integracijos.

Prancūzijos prezidentas nuo pat savo išrinkimo pernai žadėjo sugrąžinti europiečių pasitikėjimą ES po daugybės taupymo ir augančio nepasitikėjimo bloko institucijomis metų.

Nors pastarosiomis savaitėmis A. Merkel ima sutikti su E. Macrono pasiūlymais, jai gali neužtekti politinės erdvės manevruoti.

Kai kurie Vokietijos kanclerės koalicijos partneriai, taip pat kelios šiaurės Europos šalys abejoja Prancūzijos iniciatyva kurti bendrą eurozonos šalių biudžetą dėl pietinių ES šalių fiskalinės neatsakomybės.

Vis dėlto A. Merkel šį mėnesį pareiškė palaikanti Prancūzijos prezidento raginimą kurti investicinį fondą, kuris padėtų vargingesnėms ES šalims mokslo, technologijų ir inovacijų srityse.

Šio fondo dydis išlieka neaiškus, nors Prancūzija buvo užsiminusi, kad jis galėtų siekti šimtus milijardų eurų.

Prancūzija ir Vokietija taip pat gali susitarti dėl siūlymo suvienodinti pelno mokesčio tarifus visose ES šalyse. Taip siekiama užkirsti kelią tarptautinėms kompanijoms toliau naudotis palankia mokesčių sistema tokiose šalyse, kaip Nyderlandai, Airija ar Liuksemburgas.

A. Merkel teigė, kad vienodi pelno mokesčiai taip pat leistų ES šalims padidinti konkurencingumą, augant prekybinio karo su Jungtinėmis Valstijomis grėsmei.