Suomijos pirmininkavimas Europos Tarybai ir „Ruxito“ nuojauta
Lap­kri­čio 21 die­ną Suo­mi­ja pra­dė­jo pir­mi­nin­kau­ti Eu­ro­pos Ta­ry­bos Mi­nis­trų Ko­mi­te­tui. Hel­sin­kis ža­dė­jo at­ei­nan­tį pus­me­tį iš­sklai­dy­ti sa­vo di­džio­sios kai­my­nės dve­jo­nes dėl to­les­nės na­rys­tės šio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je.

Europos Taryba yra tarpvyriausybinė grupė, nesusijusi su Europos Sąjunga. Ji daugiausia dėmesio skiria žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės klausimams. Tai yra seniausia Europos politinė institucija, įsteigta 1949 metų gegužės 5 dieną. Ji vienija 47 valstybes.

Kassavaitiniams šios organizacijos aukščiausios sprendimų priėmimo institucijos susitikimams vadovaus Suomijos užsienio reikalų ministras Timo Soini. Šalies pirmininkavimas baigsis kitų metų gegužę. Pastarąjį kartą Suomija vadovavo Ministrų Komitetui 1997–1998 metais.

Suomijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad jos prioritetai Europos Taryboje – stiprinti žmogaus teises ir teisinės valstybės principus Europoje, remti lygybę ir moterų teises, skatinti jaunimo įtraukimą ir užkirsti kelią radikalizacijai.

Ministrų Komitetui pirmininkaujančios valstybės laukia nemažai iššūkių. Tarp jų – Rusijos narystės Europos Taryboje ateitis, fiskalinės problemos, naujo generalinio sekretoriaus rinkimai. Šios posto sieks ir Lietuvos parlamentaras konservatorius Andrius Kubilius.

Dar labiau atitoltų

Neseniai Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas ir Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas užsiminė apie galimą šalies pasitraukimą iš Europos Tarybos. Jei Maskva ir toliau nemokės narystės įmokų, tai nutikti gali automatiškai – jau kitų metų birželį.

„Greta „Brexito Europai gresia dar vienas skilimas. Esama realios grėsmės, kad Europos laukia ir „Ruxitas“, – baiminosi organizacijos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas.

Organizacijos vadovas pažymėjo, kad Rusijos pasitraukimas iš Europos Tarybos reikštų, kad rusai jau nebegalėtų kreiptis teisingumo į Europos Žmogaus Teisių Teismą (žinomą kaip Strasbūro teismas). Be to, Maskva dar labiau atitoltų nuo Europos.

Pasak Th. Jaglando, Europa pasikeistų, nebūtų jokios naudos ir kiltų nemažai problemų. Jis priminė, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nustato visai Europai bendras žaidimo taisykles.

Suomija, kaip tvirtino T. Soini, padarys viską, kad Rusija liktų Europos Taryboje, pradėtų mokėti narystės įnašus ir atsisakytų planų išstoti iš organizacijos. „Ruxitas“ turėtų pragaištingų pasekmių tiek pačiai Rusijai, tiek Europos Tarybai“, – nurodė ministras. Anot jo, krizę dėl Rusijos būtina išspręsti iki ateinančių metų vasaros.

Rusijos protestas

2014 metų balandį Rusija dėl Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos neteko balso teisės Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje ir daugumos kitų savo įgaliojimų. 2015 metų sausį sankcijos buvo pratęstos, dėl kurių Rusijos delegacijos nariai negali būti įtraukti į Asamblėjos vadovaujančias struktūras ir dalyvauti stebėjimo misijose.

Protestuodama Rusijos delegacija atsisakė dalyvauti Asamblėjos sesijose, vykstančiose keturis kartus per metus. Ji pareiškė vėl grįšianti prie normalaus darbo Asamblėjoje, kai visiems Rusijos delegacijos nariams bus grąžinti visi įgaliojimai ir pataisytas reglamentas, kad ateityje nebūtų galima varžyti nacionalinių delegacijų teisių.

2017 metais Maskva įšaldė dalies savo įnašo į Europos Tarybos biudžetą išmokėjimą. Iki tol Rusijos metinis įnašas į Europos Tarybos biudžetą buvo vienas didžiausių tarp valstybių narių ir sudarė apie 30 mln. eurų.

T. Soini žodžiais, padėtis yra sudėtinga, tačiau praktiškai niekas nenori, kad Rusija paliktų Europos Tarybą. „Jei esate dalyvis, turite mokėti. Reikalavimai visiems vienodi“, – kalbėjo jis.

Rusija prisijungė prie organizacijos 1996 metais. Kaip tąkart teigė tuometis prezidentas Borisas Jelcinas, su Maskvos pagalba Europos Tarybos teritorija išsiplėtė iki septyniolikos laiko juostų. Jis sakė, kad didžiosios ir mažosios valstybės narės yra lygiavertės partnerės, kurias sieja demokratijos principai.