Suomija palaimino „Nord Stream 2“
Pie­tų Suo­mi­jos re­gio­no ad­mi­nis­tra­vi­mo val­dy­ba pra­ne­šė, jog va­do­vau­da­ma­si ati­tin­ka­mais ša­lies įsta­ty­mais iš­da­vė lei­di­mą ties­ti „Nord Stream 2“ du­jo­tie­kį Suo­mi­jos iš­skir­ti­nė­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je Bal­ti­jos jū­ro­je.

Suomijos ekonomikos ir užimtumo ministerija praėjusį savaitę leido Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projekto operatorei „Nord Stream 2“ tiesti vamzdyną šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Suomija tapo antrąja šalimi, kurioje Šveicarijoje registruota „Nord Stream 2“ gavo visus reikiamus leidimus, pranešė bendrovė.

Dujotiekio atkarpa Suomijos išskirtinėje ekonominėje zonoje bus 374 kilometrų ilgio, vamzdynas bus tiesiamas 20 metrų atstumu nuo jau veikiančio „Nord Stream 1“.

„Nord Stream 2“ kovo pabaigoje skelbė gavusi visus reikiamus leidimus Vokietijoje, o artimiausiais mėnesiais tikisi palankių Rusijos, Švedijos ir Danijos institucijų sprendimų.

Trukdytų Ukrainai

Baltijos dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2“ yra iš esmės politinis projektas ir padarytų didelės žalos Ukrainos ekonomikai, teigia šioje šalyje viešintis Lietuvos premjeras. Pasak Sauliaus Skvernelio, vertėtų palaikyti Ukrainos siūlymą per jos teritoriją didinti dujų tranzitą į Europą kaip alternatyvą.

„Kalbėjome dėl „Nord Stream“. Tikrai Ukraina dėkoja Lietuvai už palaikymą, nes šitas projektas, kuris, mano galva, nėra ekonominis projektas, yra daugiau politinis projektas“, – žurnalistams po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ketvirtadienį Kijeve sakė S. Skvernelis.

Paklaustas, kokia Lietuvos pozicija dėl Ukrainos siūlymų vietoje „Nord Stream 2“ didinti dujų tranzito į Europą pajėgumus per jos teritoriją, premjeras teigė remiantis tokį variantą.

„Iš esmės, jeigu kalbėtume apie ekonominius svertus ir ekonominius interesus, tai taip, vienareikšmiškai, nes jeigu manome, kad Ukrainą reikia paremti visapusiškai, Vakarų demokratijos keliu judančią, tai yra tas sprendimas. Nes nuo tranzito Ukraina tikrai sudaro labai didelę dalį gaunamų pajamų, žinant, kokią valstybė turi skolą (...) Tai labai svarbu, o jeigu bus daromas alternatyvus projektas „Nord Stream 2“, tai viena iš valstybių, kuri skaudžiausiai nukentės, tai bus Ukraina“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Ukrainos prezidentas P. Porošenka balandį perspėjo Vokietiją dėl pasekmių remiant „Nord Stream“ plėtros projektą ir pasiūlė geriau investuoti į Ukrainos dujų tranzito koridoriaus modernizavimą, kuris esą kainuotų mažiau, pranešė „Deutsche Welle“. Interviu Vokietijos laikraščiui „Handelsblatt“ Ukrainos prezidentas „Nord Stream 2“ dar karto pavadino visiškai politiniu Rusijos projektu.

Vėliau Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigė atsižvelgusi į Ukrainos nuogąstavimus ir pabrėžė, kad Ukrainos dujų tranzito koridorius turi būti išsaugotas.

Šveicarijoje registruota „Nord Stream 2“ praneša gavusi visus reikalingus leidimus dar vienoje šalyje – Suomijoje. Dujotiekio atkarpa Suomijos išskirtinėje ekonominėje zonoje bus 374 kilometrų ilgio, vamzdynas bus tiesiamas 20 metrų atstumu nuo jau veikiančio „Nord Stream1“.

„Nord Stream 2“ kovo pabaigoje skelbė gavusi visus reikiamus leidimus Vokietijoje, o artimiausiais mėnesiais tikisi palankių Rusijos, Švedijos ir Danijos institucijų sprendimų.

„Gazprom“ yra vienintelis bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas, o jo partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ pradėjo veikti prieš daugiau kaip šešerius metus. Trečdalį Europos dujų rinkos jau kontroliuojantis „Gazprom“ siekia vamzdyno realų metinį pralaidumą padidinti dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti šiais metais, o projektą užbaigti 2019 metais.