Stringa susitarimas dėl „Brexit“
Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­de­riai tre­čia­die­nį pers­pė­jo, kad per „Bre­xit“ de­ry­bas bū­ti­na pa­siek­ti daug di­des­nę pa­žan­gą, nors Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mi­nis­trė pir­mi­nin­kė The­re­sa May sa­kė esan­ti at­vi­ra ga­li­my­bei nu­sta­ty­ti il­ges­nį pe­rei­na­mą­jį lai­ko­tar­pį, kad pro­ce­sas iš­ei­tų iš ak­la­vie­tės.

Europos lyderiai tikėjosi lapkritį surengti specialų viršūnių susitikimą, per kurį būtų priimta „skyrybų“ su Jungtine Karalyste sutartis. Tačiau trečiadienį jie Briuselyje atsisakė patvirtinti šį planą, todėl blokas dar vienu žingsniu priartėjo prie didelę sumaištį galinčio sukelti scenarijaus – kad Britanija kovą pasitrauks iš Bendrijos be jokios sutarties.

Th. May anksčiau kreipėsi į lyderius ir sakė, kad galėtų sutikti su galimybe pratęsti pereinamąjį laikotarpį po „Brexit“. Tokiu būdu būtų galima sušvelninti įtampą sprendžiant labiausiai stringantį klausimą – koks bus sienos tarp Airijos Respublikos ir JK priklausančios Šiaurės Airijos provincijos statusas, sakė pareigūnai.

Vis dėlto ji nesugebėjo patenkinti Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko raginimų asmeniškai pateikti „konkrečių pasiūlymų“, kaip būtų galima išjudinti derybas.

Kai kiti 27 ES lyderiai susirinko be Th. May darbo vakarienės, jie padarė išvadą, kad per derybas „nebuvo pasiekta pakankamai pažangos“, nurodė vienas bloko pareigūnas.

Aukšto rango šaltinis sakė, kad lyderiai susitarė, jog derybos turėtų tęstis, bet – bent jau kol kas – jie „neplanuoja lapkritį organizuoti nepaprastojo viršūnių susitikimo „Brexit“ klausimu“.

Taigi, „Brexit“ sutarties projekto tvirtinimas gali būti perkeltas į gruodį vyksiantį viršūnių susitikimą. Tokiu atveju liktų mažai laiko susitarimą ratifikuoti Britanijos ir ES šalių parlamentams.

Olandijos premjeras Markas Rutte sakė ES lyderiams prašęs Europos Komisijos „dirbti dar aktyviau (ruošiantis) scenarijui be sutarties“.

„Nieko naujo“

Prieš šios savaitės viršūnių susitikimą Briuselyje, anksčiau kėlusį vilčių, kad išauš „tiesos akimirka“ dėl „Brexit“, nuotaikos buvo pesimistinės, vėl įstrigus savaitgalį surengtoms abiejų pusių vyriausiųjų derybininkų diskusijoms.

„Proveržio nesitikėjau ir proveržio nebuvo“, – po vakarienės sakė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas.

„Tačiau tebesu nusiteikęs optimistiškai, kad sugebėsime rasti sprendinį „Brexit“ klausimui ateinančiomis savaitėmis ar mėnesiais“, – pridūrė jis.

Anksčiau Th. May ragino bloko lyderius bendradarbiauti su ja, kad būtų surastas „kūrybinga išeitis iš šios dilemos“ dėl Airijos, sakė vienas britų pareigūnas.

„Lieku įsitikinusi geru rezultatu. Paskutiniam etapui reikės abiejų pusių drąsos, pasitikėjimo ir lyderystės“, – pareiškė Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovė.

Tačiau Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani sakė, kad Th. May nepasiūlė jiems „nieko reikšmingai naujo“, dėl ko būtų galima diskutuoti.

Kita vertus, A. Tajani sakė, kad britų premjerė nėra nusistačiusi prieš idėją, kad pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas. Šią poziciją taip pat patvirtino minėtas aukšto rango ES pareigūnas.

Didėjantis netikrumas

Pasak diplomatų, ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier nori pridėti dar metus prie šiuo metu planuojamo 21 mėnesio pereinamojo laikotarpio po „Brexit“, per kurį Britanijos ryšiai su bloku daugeliu atžvilgių išliks tokie patys kaip dabar.

Tačiau ši idėja prieštaringai vertinama tarp euroskeptikų Th. May Konservatorių partijoje. Jie baiminasi, kad tai tebūtų būdas pavėlinti visavertį Britanijos išstojimą.

Britų dienraščiai ketvirtadienį sutelkė dėmesį į šį susitikimą. Bulvarinis leidinys „Daily Mail“ savo pirmajame puslapyje klausė: „Dar metai „Brexit“ neapibrėžtumo?“

Paklaustas apie šį planą vienas Britanijos pareigūnas sakė, kad nėra jokių planų siūlyti keisti pereinamąjį laikotarpį.

Atvykęs į susitikimą Briuselyje M. Barnier sakė, kad „mums reikia laiko, mums reikia daug daugiau laiko“ deryboms. Jis žadėjo ateinančiomis savaitėmis „ramiai ir kantriai“ dirbti, kad būtų pasiektas susitarimas.

Jeigu pereinamasis laikotarpis būtų pratęstas, atsirastų daugiau laiko susitarti dėl abiejų pusių ateities ryšių ir rasti sprendinį dėl sienos Airijojoje.

Derybininkų diskusijos įstrigo dėl „apsidraudžiamųjų priemonių“ (backstop), turinčių išlaikyti sieną tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos atvirą. ko bus pasirašyta didesnio masto prekybos susitarimas, turintis užtikrinti, kad papildomi muitinės tikrinimai prie sienos nebūtų vykdomi.

Britanija siūlėsi laikinai laikytis ES muitinės taisyklių, bet blokas nori, kad toks laikotarpis neturėtų galutinės datos. Tačiau tokie Briuselio planai atrodo nepriimtini euroskeptiškiems Konservatorių partijos nariams.

ES taip pat kelia galimybę, kad tik bloko muitų sąjungos ir bendrosios rinkos taisyklės liktų galioti tik Šiaurės Airijai, bet Britanija tokį scenarijų atmeta, nes jis esą pažeistų Jungtinės Karalystės vientisumą.