Smūgis didžiosioms partijoms klestinčioje Bavarijoje
Vie­no­je tur­tin­giau­sių ir sta­bi­liau­sių vie­tų Eu­ro­po­je di­de­lė da­lis rin­kė­jų sek­ma­die­nį nu­si­su­ko nuo vy­rau­jan­čios pa­grin­di­nės po­li­ti­kos sro­vės. De­šimt­me­čius Ba­va­ri­ją val­dę kon­ser­va­to­riai pra­ra­do ab­so­liu­čią dau­gu­mą, o ža­lie­ji tam­pa reikš­min­ga po­li­ti­nė jė­ga Pie­tų Vo­kie­ti­jo­je.

Bavarijoje, pietinėje Vokietijos žemėje, nedarbas siekia tik 2,8 proc., nusikalstamumo lygis – žemiausias per daugelį dešimtmečių, visų lygių valdžios biudžetuose – didelis perteklius. Tačiau rinkėjai – supykę, ir jie pademonstravo požiūrį, vis labiau plintantį visoje Vokietijoje. Jis rodo, kad kanclerė Angela Merkel nebevaldo Vokietijos politinės vaizduotės.

Dvi pagrindinės didžiosios partijos, dominavusios Vokietijos politikoje nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, regis, nebepajėgia laimėti, kad ir į kokią pusę kryptų.

Bavarijos žemės rinkimai buvo laikomi referendumu dėl A. Merkel lyderystės ir darbotvarkės, ypač imigracijos klausimu. Tačiau rezultatai, parodę, kad A. Merkel rinkėjai verčiau palaikė iki šiol nereikšmingą Žaliųjų partiją nei kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvą Vokietijai“ (AfD), taip pat perša mintį, jog kanclerės partijos ir ministrų siekis pritraukti rinkėjus griežtesne pozicija prieš imigraciją buvo lygiai toks pats nepopuliarus.

Dvi pagrindinės didžiosios partijos, dominavusios Vokietijos politikoje nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, regis, nebepajėgia laimėti, kad ir į kokią pusę kryptų. Abi pasirodė blogiau, ir tai atspindi visoje Europoje pastebimą rinkėjų atsitraukimą nuo didžiųjų partijų, tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų. Parama Krikščionių socialinei sąjungai (CSU), A. Merkel valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) atšakai, sumažėjo nuo 48 iki 37 proc., o tai reiškia, kad CSU ir toliau valdys pagal teritoriją didžiausią Vokietijos žemę, bet jai reikės koalicijos partnerių. Tai bus tik trečias kartas pokario istorijoje, kai rinkimus laimėjusi partija Bavarijoje turės dalytis valdžia.

Maždaug 9,5 mln. žmonių turėjo teisę rinkti Miunchene posėdžiaujantį vietos parlamentą, kur CSU, svarbi A. Merkel sąjungininkė, turėjo absoliučią daugumą 56 pastaruosius metus su penkerių metų pertrauka.

Nepasiteisinusi strategija

Parama tradicinei opozicijai – centro kairiųjų Socialdemokratų partijai (SPD) – sumenko perpus iki 9,6 proc., socialdemokratai liko ketvirtoje vietoje. Jų rinkėjai pasirinko smulkesnes partijas. Sėkmingiausiai iš jų pasirodė žalieji, gavę 18 proc. balsų – dvigubai daugiau nei turėjo. Prieš imigraciją nusistačiusi AfD pelnė 10,6 proc. balsų – gerokai mažiau, nei jai buvo pranašauta, bet vis tiek tai stebinantis rezultatas žemėje, kurioje nėra nedarbo problemos. AfD deputatų dabar jau yra 15-oje iš 16-os Vokietijos žemių parlamentų.

Sekmadienio rinkimai Bavarijoje laikomi dvigubu A. Merkel partijos ir jos ministrų federalinėje vyriausybėje atmetimu. Viena vertus, dalis bavarų tebėra pasipiktinę kanclerės atsisakymu 2015 metais pasiųsti kariuomenę šimtų tūkstančių migrantų minioms, susitelkusioms prie Bavarijos pietinės sienos, sulaikyti. Per šią migrantų krizę 2015 ir 2016 metais į šalį atvyko daugiau nei milijonas migrantų, pusė jų liko Vokietijoje kaip pabėgėliai.

Antra vertus, rinkėjai norėjo nubausti KSS lyderį ir A. Merkel koalicinės vyriausybės vidaus reikalų ministrą Horstą Seehoferį, maištavusį prieš kanclerę, dažnai ją užsipuldavusį ir kritikavusį. H. Seehoferis nepritarė A. Merkel „atvirų durų“ politikai ir sugriežtino CSU poziciją tokiais klausimais kaip imigracija bei kultūra. Jis net nuėjo taip toli, kad nurodė pakabinti krikščioniškus kryžius prie įėjimų į visus visuomeninius pastatus Bavarijoje. Tačiau dabar aišku, kad taip pasielgdamas jis labai suklydo, nes toks ksenofobiškas posūkis pastūmėjo daugelį CSU rinkėjų balsuoti už žaliuosius.

Daugumą praradęs Bavarijos premjeras Markusas Söderis susiduria su neįprasta situacija - jam reikės partnerių didžiausiai Vokietijos žemei valdyti.

Be aplinkosaugos klausimų, žalieji pateikė nuosaikesnę ir gana konservatyvią programą, kurioje kalbama apie fiskalinę atsakomybę ir kontroliuojamą imigraciją. Taip CSU prarado daugiau balsų žaliesiems (200 tūkst.) nei AfD (180 tūkst.). Apžvalgininkai tai ir pabrėžia: CSU strategija pritraukti kraštutinės dešinės rinkėjus atsigręžė prieš ją pačią, nes šie nuėjo balsuoti už žaliuosius. Tai – istorinis žaliųjų laimėjimas Bavarijoje, nes jie prisiviliojo beveik po tiek pat rinkėjų tiek iš CSU (200 tūkst.), tiek iš SPD (210 tūkst.) šalininkų.

Bavarijos žemės premjeras Markusas Söderis pareiškė, kad po rinkimų svarbiausias jo prioritetas – kaip įmanoma greičiau sudaryti stabilią vyriausybę Bavarijoje. 51 metų M. Söderis gali rinktis: dviejų partijų partnerystė su žaliaisiais, nors abi partijos yra seni ideologiniai priešininkai ir tai vertina santūriai, arba susitarimas su dešinės pakraipos „Laisvaisiais rinkėjais“, laimėjusiais 11,6 proc. balsų ir užėmusiais trečią vietą. Į pastarąjį bendradarbiavimą M. Söderis linkęs kur kas labiau, su AfD nesiderės.

Merkelizmo pabaiga?

Dvi pagrindinės didžiosios partijos, dominavusios Vokietijos politikoje nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, regis, nebepajėgia laimėti, kad ir į kokią pusę kryptų.

Tokia atomazga kelia pavojų vadinamajam merkelizmui – pragmatiškam konservatizmui, kurį pasitelkusi A. Merkel tvirtai valdė Vokietiją 14 metų, daugmaž įtikdama tiek kairiesiems, tiek dešiniesiems, nes laikėsi saugių, mažai rizikingų politinių sprendimų. Dabar matyti, kad rinkėjai nusisuka nuo šios centristinės politikos ir renkasi aiškiau apibrėžtas pozicijas kairėje ir dešinėje. Tendencija ryški kitose šalyse, bet nauja Vokietijoje, nes jos rinkėjai tradiciškai labai atsargūs.

Angelos Merkel politika nebeveikia Vokietijos rinkėjų vaizduotės.

A. Merkel CDU kolegos jau atvirai kalba apie kanclerės pakeitimą. Vis dėlto mažai tikėtina, kad kanclerė pasitrauktų arba būtų pakeista per partijos suvažiavimą gruodį, nors varžovų turės ir dalis jos partijos narių norėtų naujo lyderio dar iki kitų visuotinių rinkimų. Gana keista, kai tai vyksta klestinčioje ir saugioje šalyje, kurioje nėra jokių krizės ženklų. Tačiau pastaruoju metu daugelis apžvalgininkų kaip tik ir kalbėjo, kad šalis išgyvena A. Merkel eros saulėlydį.

Nors iš paviršiaus balsavimo Bavarijoje rezultatai atrodo liūdnoki kanclerei, trumpalaikėje perspektyvoje jie gali išeiti net į naudą. Prastesnis CSU pasirodymas gali būti suprantamas kaip nepritarimas partijos lyderio H. Seehoferio politikai, kai jis taip puolė pabėgėliams draugišką A. Merkel poziciją ir iš esmės nustūmė kanclerę nuo aktyvios rinkimų kampanijos. Dabar CSU turėtų susilaikyti nuo konfrontacijos su A. Merkel, pastarąjį laiką temdžiusios vyriausybės darbą. Dėl prasto konservatorių pasirodymo Bavarijoje CDU atstovai jau apkaltino vidinius valdančiosios koalicijos vaidus, pirmiausia nesutarimus su H. Seehoferiu ir jo CSU. Dabar laukiama, kaip pati CDU pasirodys per regioninius rinkimus Hesene spalio 28 dieną. Naujausios apklausos rodo, kad ten konservatoriams gali būti sunku perkopti 30 proc. balsų.