Sirijos karas: ar mūšis dėl Idlibo bus paskutinis?
Si­ri­jos šiau­rės va­ka­ri­nė Id­li­bo pro­vin­ci­ja yra pa­sku­ti­nė di­de­lė su­ki­lė­lių kon­tro­liuo­ja­ma te­ri­to­ri­ja 7 me­tus trun­kan­čio ka­ro nu­siaub­to­je ša­ly­je. Si­ri­jos pre­zi­den­tas Bas­ha­ras al-As­sa­das yra pri­sie­kęs ka­riau­ti tol, kol at­gaus vi­sos ša­lies kon­tro­lę, o jo są­jun­gi­nin­kai Ru­si­ja ir Ira­nas lei­do su­pras­ti, kad mū­šis dėl Id­li­bo yra ne­iš­ven­gia­mas.

Per karą Idlibo provincijoje prieglobstį rado daugybė viduje perkeltų asmenų. Dabar nedidelėje, daugiausia kaimiškoje vietovėje glaudžiasi apie 3 mln. žmonių. Sirijos vyriausybei pamažu perimant teritorijų kontrolę iš sukilėlių kitose šalies vietose, buvo sudaryta nemažai susitarimų, kurie leido į Idlibą atvykti daugybei kovotojų. Skaičiuojama, kad jų čia apie 20–30 tūkstančių.

Tačiau dabar B. al-Assadas nusprendė, kad atėjo ir Idlibo eilė. Jis ir jo sąjungininkai telkia pajėgas apie šią provinciją. Praeitą savaitę buvo pranešta, kad Rusija padidino karo laivų skaičių Viduržemio jūroje, netoli Sirijos krantų.

Didžioji dalis šalies infrastruktūros virto griuvėsiais, o milijonai žmonių yra arba viduje perkelti asmenys, arba pabėgėliai kitose šalyse.

Sirijos vyriausybei šis puolimas galėtų būtų lemiamas siekiant atgauti šalies kontrolę ir sutriuškinti organizuotą jo valdymui priešišką opoziciją. Tačiau pagalbą teikiančios organizacijos ir Jungtinės Tautos įspėja apie gresiančią humanitarinę katastrofą.

Turkijos vaidmuo

Be Sirijos vyriausybės, sukilėlių ir Rusijos, dar viena svarbi šios dramos veikėja yra Turkija. Kaip rašo BBC korespondentas Jonathanas Marcusas, Turkija, nepatenkinta JAV politika Sirijos atžvilgiu ir sunerimusi dėl jos sieną kertančių pabėgėlių, praėjusiais metais kartu su Rusija, Iranu ir Sirija sutarė sukurti kelias vadinamąsias deeskalacijos zonas.

Šiuo susitarimu buvo siekiama, kad Sirijos vyriausybė ir sukilėliai nutrauktų karo veiksmus keturiose, daugiausia opozicijos kontroliuojamose vietovėse. Rusija, Turkija ir Iranas turėjo prižiūrėti, kad šio susitarimo būtų laikomasi, ir į šias teritorijas pasiųsti tvarką palaikančių karių.

Tačiau visos šios deeskalacijos zonos, išskyrus Idlibą, jau krito prieš vyriausybės pajėgas.

Turkija yra apginklavusi daugybę sukilėlių kovotojų Sirijoje ir politiškai daug investavusi į Idlibą. Be to, ji palaiko ryšius su dominuojančia sukilėlių grupe provincijoje „Hayat Tahrir al-Sham“ (anksčiau žinomą kaip „Jabhat al-Nusra“, kuri siejama su grupuote „Al-Qaeda“). Tiesa, šie santykiai yra labai sudėtingi.

Turkija, būdama viena iš Idlibo deeskalacijos zonos užtikrintojų, aplink sukilėlių teritoriją įkūrė dešimtis stebėjimo postų. Jie buvo pamažu stiprinami ir, BBC korespondento teigimu, buvo paversti nedidelėmis karinėmis bazėmis.

Ankara plataus masto Idlibo puolimą yra pavadinusi raudonąja linija, kurios negalima peržengti. Tačiau niekas iš tikrųjų nežino, ko Turkija imtųsi, jei prasidėtų Damasko režimo ataka.

Liūdnos pasekmės

Apie gresiančią humanitarinę katastrofą, kurią sukeltų puolimas, įspėjo ne tik pagalbą teikiančios organziacijos, bet ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. „Rusai ir iraniečiai padarytų didžiulę humanitarinę klaidą prisidėdami prie šios potencialios žmonių tragedijos, – pirmadienį tviteryje rašė JAV prezidentas. – Gali žūti šimtai tūkstančių žmonių. Neleiskite tam įvykti!“

Antradienį Baltieji rūmai paskelbė pranešimą, kuriame įspėjo Sirijos prezidentą nesigriebti cheminio ginklo. „Norime aiškiai pasakyti, jog mes laikomės griežtos pozicijos, kad prezidentui Basharui al-Assadui ir vėl panaudojus cheminį ginklą Jungtinės Valstijos ir jos sąjungininkės atsakys greitai ir atitinkamai“, – teigiama pranešime.

Sunku pasakyti, ar atsakydama į JAV prezidento įspėjimą, ar dėl kitų priežasčių Rusija antradienį paryčiais smogė Idlibui. „Keturi lėktuvai, priklausantys Rusijos (aviacijos) grupei Hmeimimo oro pajėgų bazėje, smogė tiksliai nutaikomais ginklais teroristų grupuotės „Jabhat al-Nusra“ objektams Idlibo provincijoje“, – trečiadienį paskelbė Rusijos kariuomenė.

Apie šiuos antskrydžius antradienį jau buvo pranešusi Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“. Jos teigimu, per antskrydžius žuvo mažiausiai devyni civiliai, įskaitant penkis vienos šeimos vaikus, o dar 10 žmonių buvo sužeisti.

Trečiadienio popietę dar nebuvo aišku, ar šie Rusijos kariniai veiksmai reiškia lemtingojo Idlibo puolimo pradžią.

Penktadienį Teherane rinksis Irano, Rusijos ir Turkijos atstovai aptarti situacijos. Tą pačią dieną taip pat numatytas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis, kuriame bus aptariamas Idlibo klausimas.

Paskutinis mūšis

Nemažai komentatorių galimą Idlibo puolimą yra įvardiję kaip potencialiai paskutinį didelio masto mūšį Sirijos kare.

Tačiau, kaip teigė portalo „Euronews“ kalbinta Karališkojo tarptautinių reikalų instituto (Chatham House) ekspertė Lina Khatib, nors mūšis gali reikšti režimo pergalę prieš sukilėlius, „Sirijos kare jis nebus paskutinis“. Pasak jos, juo bus pradėtas tik naujas konflikto etapas, kuriame sukilėlių grupės rinksis kitas taktikas, o režimą remiančios sukarintos grupės atsisakys sudėti ginklus.

Panašiai situaciją įvertino ir kitas Sirijos ekspertas Aronas Lundas iš tyrimų centro „The Century Foundation“. Pasak jo, nors Idlibo perėmimas būtų „žingsnis vyriausybės pergalės konsolidavimo link“, tai nebūtų karo pabaiga.

„Visur kitur šiaurės vakaruose vis dar yra turkų karių, o pietryčių dalyje, prie Irako sienos, – JAV kariuomenė. Be to, JAV kariai yra dislokuoti ir tarp kurdų grupuočių šiaurės vakaruose, tad gana didelė dalis Sirijos teritorijos, o su ja ir naftos, dujų bei agrokultūros išteklių, vis dar yra už Sirijos vyriausybės kontrolės ribų“, – „Euronews“ dėstė ekspertas.

Kita vertus, jis teigė, kad nors ginkluotas konfliktas Sirijoje tuo nesibaigs, tačiau „tam tikra prasme bus baigta tai, kas prasidėjo 2011 metais“.

Net jei Sirijos vyriausybė perims Idlibo kontrolę ir užvers šį Sirijos karo puslapį, tai bus Pyro pergalė. Didžioji dalis šalies infrastruktūros virto griuvėsiais, o milijonai žmonių yra arba viduje perkelti asmenys, arba pabėgėliai kitose šalyse. Atstatymo ir žmonių sugrąžinimo į gimtuosius namus užduotys yra neregėto masto ir kainuos milijardus JAV dolerių. Ir nors pagrindiniai užsienio žaidėjai nesiruošia trauktis iš Sirijos, neatrodo, kad jie norėtų imtis šalies atstatymo darbų.