Separatistų rinkimai – su Maskvos priežiūra, be staigmenų
Sa­vait­ga­lį Don­ba­se įvy­ko rin­ki­mai, ku­rių ne­pri­pa­žįs­ta Ukrai­na ir pa­sau­lis, ta­čiau Ru­si­ja ig­no­ra­vo pers­pė­ji­mus ne­žlug­dy­ti tai­kos pro­ce­so, o se­pa­ra­tis­tai gy­rė­si di­de­liu rin­kė­jų ak­ty­vu­mu.

Per separatistų surengtą balsavimą rytiniuose Ukrainos Donecko ir Luhansko rajonuose buvo renkami vadinamųjų liaudies respublikų lyderiai ir parlamentai. Pagal skelbiamus rezultatus, Luhanskui ir toliau vadovaus Kremliui lojalus Leonidas Pasečnikas, o Doneckui – Denisas Pušilinas.

Kad priviliotų rinkėjus, separatistai ėmėsi įvairių iniciatyvų – prie balsavimo apylinkių buvo pigiai pardavinėjami maisto produktai, balsavusiųjų laukė loterijos ir prizai, įstaigų darbuotojams buvo primygtinai įsakyta balsuoti nuo 14 iki 15 valandos.

Donecko parlamentą sudarys judėjimų „Donecko Respublika“ ir „Laisvasis Donbasas“ atstovai, Luhanske išrinkti judėjimų „Taika Luhansko kraštui“ („Mir Luganščine“) ir „Luhansko ekonominė sąjunga“ nariai.

Nepripažintų respublikų rinkimų komisijos paskelbė, kad Luhansko rinkėjų aktyvumas siekė 77 proc., Donecko – 80 procentų.

Ukraina, JAV ir Europos Sąjunga (ES) pasmerkė balsavimą kaip neteisėtą ir prieštaraujantį Minsko taikos susitarimams. Vakarai ragino Maskvą nežlugdyti taikos derybų, nes šie rinkimai dar labiau apsunkins pastangas užbaigti konfliktą, per kurį nuo 2014 metų žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių. JAV specialusis pasiuntinys Ukrainoje Kurtas Volkeris rinkimus vadino parodija. Tačiau Kremlius visus šiuos raginimus atmetė sakydamas, kad rinkimai neprieštarauja Minsko susitarimams.

Maskva aiškina, kad Donbaso žmonės turi teisę išreikšti savo valią, o rinkimai būtini, kad būtų užpildytas valdžios vakuumas, atsiradęs, kai rugpjūtį per sprogdinimą vienoje Donecko kavinių žuvo separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka. Po jo žūties laikinuoju vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovu buvo paskirtas 37 metų D. Pušilinas, anksčiau dirbęs skandalingoje Rusijos finansų piramidėje MMM. Daugelis stebėtojų sako, kad, palyginti su A. Zacharčenka, D. Pušilinas yra patogesnis Maskvai.

Vadinamosios Luhansko liaudies respublikos laikinasis vadovas 48 metų L. Pasečnikas anksčiau yra dirbęs Ukrainos saugumo tarnybos regioninio skyriaus viršininku. Abu yra pažadėję siekti glaudesnių ryšių su Maskva. Donecke iškabintuose rinkimų plakatuose žmonės buvo raginami balsuoti „su Rusija širdyje“.

Užsitrauks naujas sankcijas

Daugelis analitikų mano, jog šiais rinkimais Maskva siekia sustiprinti savo įtaką maždaug 3 proc. Ukrainos teritorijos, kur gyvena apie 3,7 mln. žmonių.

Kijevo rėmėjai Vakaruose sako, kad Rusija turėtų išvesti savo pajėgas iš Rytų Ukrainos ir sutikti dislokuoti regione Jungtinių Tautų taikdarių misiją, kad būtų galima sureguliuoti konfliktą, laikomą kruviniausiu Europoje nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio Balkanų karo. Pagal Minsko susitarimus, Ukraina turėtų visiškai perimti savo rytinės sienos kontrolę, tačiau per ją laisvai į abi puses juda Rusijos kariuomenė, žvalgyba ir ginklai.

Kremlius ir toliau neigia, jog per sieną siunčia karius. Rinkimais Donbase Maskva imituoja, jog tokia neva yra vietos žmonių valia, o pati apsimeta niekuo dėta, tačiau Rusijos įsiveržimo į Ukrainos teritoriją faktų bei įrodymų tiek daug, jog Vakarai jau nesibaimina tiesiogiai vadinti Rusijos lyderio melagiu. 2014 metais jis pasiuntė „žaliuosius žmogeliukus“ į Krymą ir užėmė šį Ukrainos pusiasalį bei prijungė prie Rusijos, o tada įsiveržė į Rytų Ukrainą.

Virtinė susitarimų dėl paliaubų ties fronto linija, juosiančia žemes, kurias Ukraina laiko okupuotomis, padėjo kiek apmalšinti karo veiksmus, bet pavieniai susirėmimai toliau tęsiasi, kone kasdien iš fronto linijos pranešama apie žuvusius Ukrainos karius, kariškių ir civilių tyko sausumos minos. Nuolat pažeidinėjamas Minsko taikos susitarimas, pasiektas 2014 metų pabaigoje, o 2015-ųjų pradžioje pertvarkytas, tolesnės derybos dėl taikos atsidūrusios aklavietėje.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad visa atsakomybė už šiuos neteisėtus ir suklastotus rinkimus bei jų padarinius taikos procesui tenka Rusijai, kuri ignoravo aiškią tarptautinės bendruomenės poziciją ir pažeidė Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą. Pareiškime sakoma, kad vieninteliai teisėti rinkimai Donbase gali būti surengti tik pagal Ukrainos įstatymus ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos standartus. Kijevas paragino į šiuos neteisėtus veiksmus atsakyti politiniu ir ekonominiu spaudimu Kremliui bei paskelbti okupantei naujas sankcijas.

Pigūs kiaušiniai ir priedai prie algų

Ukrainos saugumo tarnybos SBU vadas Vasylis Hrytsakas sakė, kad fiktyvių rinkimų rezultatai buvo aiškūs iš anksto, nes juos surežisavo Rusijos prezidento administracija.

Rusijos propagandininkai naudojosi įvairiais triukais, kad tik garantuotų „beprecedentį rinkėjų aktyvumą“. Šiuos triukus fiksavo Ukrainoje įsikūrusi Informacinio pasipriešinimo bendruomenė. Pasak jos, prieš balsavimą kai kurių Donbaso interneto portalų surengtos apklausos parodė, jog rinkėjai abejingi ir nenusiteikę balsuoti – žadėjo ateiti vos nuo 12 iki 23 proc. jų. Tik Krasnodono rajonas reiškė didesnį entuziazmą – jame savo balsus atiduoti už separatistų valdžią ketino 28 proc. rinkėjų.

Kad priviliotų rinkėjus, separatistai ėmėsi įvairių iniciatyvų – prie balsavimo apylinkių buvo pigiai pardavinėjami maisto produktai, balsavusiųjų laukė loterijos ir prizai, įstaigų darbuotojams buvo primygtinai įsakyta balsuoti nuo 14 iki 15 valandos. Tuo pačiu metu mokytojai turėjo atsivesti į balsavimo apylinkes ir savo mokinių tėvus. Visas tas vaizdas buvo reikalingas Rusijos valstybiniams televizijos kanalams, kurie transliavo reportažus. Organizatoriai taip pat siūlė 100 Rusijos rublių – de facto valiutos Donbase – talonus, o socialiniuose tinkluose buvo diskutuojama, kiek tokių talonų užteks – turbūt tik pirmiems balsuotojams.

Rinkėjai buvo ne tik įvairiai viliojami, bet ir bauginami. Darbe buvo įsakyta sudaryti sąrašus tų, kurie balsuos „teisingai“ – už regionų lyderius. Jiems pažadėta padidinti algas, o tuos, kurie ketino balsuoti kitaip, grasinta atleisti iš darbo.