Sakartvelo prezidente išrinkta Salomė Zurabišvili
At­kak­lią Sa­kart­ve­lo pre­zi­den­to rin­ki­mų ko­vą lai­mė­jo ne­prik­lau­so­ma kan­di­da­tė Sa­lo­mė Zu­ra­biš­vi­li, pa­lai­ko­ma ša­lies val­dan­čio­sios par­ti­jos „Sa­kart­ve­lo sva­jo­nė“. Ji bus pir­mo­ji mo­te­ris šia­me pos­te. Iš­rink­to­sios pre­zi­den­tės inau­gu­ra­ci­ja tu­ri įvyk­ti gruo­džio 16 die­ną.

Centrinė rinkimų komisija, suskaičiavusi visus balsus, paskelbė, kad buvusi Prancūzijos diplomatė gavo 59,52 proc. balsų. Jos varžovas Grigolas Vašadzė, remiamas užsienyje gyvenančio buvusio prezidento Michailo Saakašvilio įkurto Vieningojo nacionalinio judėjimo, surinko 40,48 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas buvo 56,23 procento.

M. Saakašvilis opoziciją remiančiai televizijai „Rustavi-2“ pareiškė, kad per rinkimus buvo masiškai sukčiaujama. „Oligarchas sutrypė Sakartvelo demokratiją ir rinkimų institutus“, – sakė jis, turėdamas omenyje neoficialiu šalies vadovu laikomą milijardierių Bidziną Ivanišvilį. Buvęs prezidentas ragino gyventojus pradėti masinius taikius mitingus ir reikalauti pirmalaikių parlamento rinkimų.

Įtampa prieš antrąjį prezidento rinkimų ratą išaugo opozicijai apkaltinus vyriausybę rinkėjų bauginimu ir pareiškus, kad valdančiosios partijos aktyvistai užpuolė G. Vašadzės kampanijos darbuotojus. S. Zurabišvili savo ruožtu pareiškė gavusi telefonu žinučių, kuriomis Vieningojo nacionalinio judėjimo šalininkai esą grasina nužudyti ją ir jos vaikus.

Rinkimų eigą Sakartvele stebėjo daugiau negu 48 tūkst. vietos ir daugiau nei 1,3 tūkst. tarptautinių stebėtojų. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojų misijos vadovas Kristianas Vigeninas teigiamai įvertino trečiadienį Sakartvele vykusius prezidento rinkimus. „Balsavimo dieną neužfiksuota šiurkščių pažeidimų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė jis.

Salomė Zurabišvili yra labiau orientuota į Europos Sąjungą./ AFP/Scanpix nuotrauka

66 metų S. Zurabišvili tėvai 1921-aisiais, Raudonajai armijai aneksavus Sakartvelą, pabėgo į Paryžių. Jos karjera Prancūzijos diplomatinėje tarnyboje baigėsi paskyrimu į Tbilisį, kur tuometis prezidentas M. Saakašvilis pavedė jai eiti užsienio reikalų ministro pareigas. Tačiau S. Zurabišvili greit įsigijo priešų parlamente. Kai kurie valdančiosios daugumos atstovai ir aukšto rango diplomatai kaltino ją arogancija ir impulsyvumu.

Abu kandidatai žadėjo vesti Sakartvelą Vakarų link, bet analitikai sako, kad jų metodai, kaip pasiekti šį tikslą, skirtingi. „Jų, kaip buvusių užsienio reikalų ministrų, darbai rodo, kad G. Vašadzė yra glaudžiau susijęs su Vašingtonu, o S. Zurabišvili akivaizdžiai labiau orientuota į ES“, – sakė politikos analitikas Gela Vasadzė.

G. Vašadzės išrinkimas veikiausiai būtų supykdęs Rusiją. 2008 metais ji įsitraukė į trumpą karą su Sakartvelu, kai šios šalies prezidentu buvo G. Vašadzės sąjungininkas M. Saakašvilis. „Kremliui Vieningojo nacionalinio judėjimo kandidato pergalė būtų kaip raudonas skuduras buliui ir galbūt baigtųsi dar didesne įtampa tarp abiejų šalių“, – sakė analitikas Gija Nodija.

Vakarų šalys atidžiai stebėjo Sakartvelo prezidento rinkimus, laikomus šios Kaukazo valstybės, siekiančios narystės Europos Sąjungoje ir NATO, demokratijos egzaminu. Naujasis valstybės vadovas didele dalimi bus reprezentacinė figūra, bet šis balsavimas laikomas repeticija prieš „Sakartvelo svajonės“ ir Vieningojo nacionalinio judėjimo kovą per svarbesnius, 2020 metais numatomus parlamento rinkimus.