Sakartvelas renka prezidentą: kandidatai nauji, politika sena
Lap­kri­čio 28-ąją Sa­kart­ve­le vyks­ta an­tra­sis pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­ras. Ja­me var­žo­si Gri­go­las Va­ša­dzė ir Sa­lo­mė Zu­ra­biš­vi­li. Vi­suo­me­nės nuo­mo­nės apk­lau­sos ro­do, kad abu tu­ri pa­na­šius šan­sus lai­mė­ti. Apž­val­gi­nin­kų tei­gi­mu, rin­ki­mų re­zul­ta­tas at­skleis sa­kart­ve­lie­čių sim­pa­ti­jas ša­lies po­li­ti­kos mil­ži­nams, ku­rie re­mia šiuos kan­di­da­tus.

Sakartvelo prezidentas tiesioginiu balsavimu renkamas paskutinį kartą. Vykdydama 2010-aisiais pradėtą pertvarką, šalis pereina prie parlamentinės valdymo formos. Pasibaigus naujojo prezidento šešerių metų kadencijai, būsimus šalies vadovus rinks paskirti delegatai.

Remiantis nauja Konstitucija, įsigaliosiančia, kai pareigas pradės eiti naujasis valstybės vadovas, prezidento įgaliojimai faktiškai apsiribos atstovavimu. Prezidentas nebevykdys vidaus politikos, o vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado įgaliojimus galės panaudoti tik karo atveju.

Nebūtinai prorusiškas

60-metį G. Vašadzę palaiko opozicinis Vieningasis nacionalinis judėjimas. Šią partiją įkūrė Michailas Saakašvilis, kuris šiuo metu yra Nyderlanduose. Jei G. Vašadzė laimės, tikėtina, kad prieštaringai vertinamas buvęs šalies prezidentas bandys grįžti į tėvynę.

G. Vašadzė nekart yra žadėjęs, kad tapęs prezidentu savo pirmuoju įsaku grąžintų Sakartvelo pilietybę buvusiam valstybės vadovui M. Saakašviliui ir paskirtų pirmalaikius parlamento rinkimus.

Per pirmą rinkimų turą Grigolas Vašadzė liko antras./ AFP/Scanpix nuotrauka

Kaip teigė Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos docentas Maxas Frasas, šis kandidatas yra rizikingas pasirinkimas. Jo pergalė ir galimas M. Saakašvilio sugrįžimas šalyje sukeltų daugiau nestabilumo ir protestų. Tai būtų rimtas išbandymas šalies policijai ir teismams.

2008–2012 metais G. Vašadzė ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. Sovietmečiu jis dirbo diplomatinėje tarnyboje Maskvoje. M. Fraso tvirtinimu, šis politikas nebūtinai yra prorusiškas, tačiau jo ryšiai su Rusija galėtų erzinti kai kuriuos sakartveliečius.

Pasak docento M. Fraso, Tbilisis nebelaiko Maskvos patrauklia strategine partnere. 3,7 mln. gyventojų turinti valstybė siekia prisidėti prie Europos Sąjungos ir NATO. Kad ir kas laimėtų rinkimus, Tbilisis toliau sieks integracijos į Vakarus.

Spalio 28-ąją prie balsadėžių atėjo 46,74 proc. rinkėjų./ AFP/Scanpix nuotrauka

G. Vašadzė iškilo dėl vis didėjančio visuomenės nepasitenkinimo vyriausybės nesugebėjimu kovoti su skurdu. Kandidatas žadėjo didinti pensijas, kelti atlyginimus teisėsaugos institucijų darbuotojams, kariškiams, mokytojams ir medikams. G. Vašadzė per susitikimus su rinkėjais vadino valdančiąją partiją vagių svajone ir ketino padaryti galą elito korupcijai.

Tbilisyje gimęs G. Vašadzė nėra laikomas šio turo lyderiu. Per pirmą rinkimų turą, kuris vyko lygiai prieš mėnesį, kandidatas liko antras, surinkęs 37,7 proc. balsų. Tačiau parama jam gali sustiprėti, mat keletas valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ pareigūnų tariamai įsivėlė į korupcijos skandalą.

Pirmoji prezidentė

Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad daugiau šansų laimėti prezidento rinkimus turi buvusi Sakartvelo diplomatijos vadovė S. Zurabišvili, dirbusi šiame poste 2004–2005 metais. Ji atleista dėl nesutarimų su parlamento nariais. Šie viešai priekaištavo politikei dėl arogancijos ir impulsyvumo.

Nepaisant to, kas laimės rinkimus, Tbilisis toliau sieks integracijos į Vakarus.

Moteris prisidėjo prie opozicijos ir tapo viena griežčiausių tuomečio prezidento M. Saakašvilio kritikių. Ji įkūrė partiją „Sakartvelo kelias“, kuriai vadovavo iki 2010-ųjų. Prieš dvejus metus politikė buvo išrinkta į parlamentą.

66-erių politikė prezidento posto siekia kaip nepriklausoma kandidatė, tačiau ją remia įtakinga partija „Sakartvelo svajonė“. Šią politinę jėgą įkūrė prieštaringai šalyje vertinamas milijardierius Bidzina Ivanišvilis. Turtuolis laikomas neoficialiu Sakartvelo vadovu.

Tbilisio autobusų stotelėje kabo Salomės Zurabišvili rinkimų plakatas./ Reuters/Scanpix nuotrauka

S. Zurabišvili populiarumas yra stebėtinai didelis atsižvelgiant į kai kuriuos jos leptelėjimus. Politikė, pavyzdžiui, yra kaltinusi Sakartvelą pradėjus 2008 metų karą su Rusija. Kai kas dėl to jos nemėgsta, vadina prorusiška ir nepriimtina.

„Jos išskirtinumas yra aštrios pastabos, kurios ne visada sutampa su oficialia valdžios pozicija“, – kalbėjo docentas M. Frasas. Ši kandidatė, kaip spėjama, būtų labiau nepriklausoma negu dabartinis prezidentas Georgijus Margvelašvilis.

Kai kuriems sakartveliečiams kliūva jos užsienietiška kilmė ir akcentas. Prancūzijoje gimusi moteris pirmą kartą apsilankė Sakartvele būdama užsienio diplomate. Tačiau S. Zurabišvili atkerta, kad tai kaip tik yra didelis privalumas, Sakartvelui siekiant suartėti su Europos Sąjunga.

Per pirmą rinkimų turą S. Zurabišvili pelnė 38,66 proc. rinkėjų simpatijų. Ji žadėjo pirmenybę teiks neįgalių ir senyvo amžiaus žmonių problemoms, skatinti emigrantus grįžti į tėvynę.

Ekspertų teigimu, šalis būtų stabilesnė valdant S. Zurabišvili, o ne jos varžovui. Beje, jei būtų išrinkta, ji būtų pirmąja moterimi, tapusia Sakartvelo prezidente.