Rusų žurnalistų žūtis Afrikoje: paviešinti žuvusiųjų pokalbiai
Lei­di­nys „Fe­de­ra­li­nė nau­jie­nų agen­tū­ra“ pa­skel­bė Cen­tri­nė­je Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je (CAR) žu­vu­sių žur­na­lis­tų ir jų re­dak­to­riaus su­si­ra­ši­nė­ji­mą „Te­leg­raf“ prog­ra­mė­lė­je. Pa­vie­šin­tos su­si­ra­ši­nė­ji­mo ekra­no nuo­trau­kos, ku­rio­se ma­to­si, kaip ke­lio­nei į CAR ruo­šė­si Alek­sand­ras Ras­tor­gu­je­vas Or­cha­nas Dže­ma­lis ir Ki­ri­las Rad­čen­ka, skel­bia BBC. 

„Telegraf“ programėlės ekrano nuotraukas paskelbusi „Federalinių naujienų agentūra“ yra siejama su verslininku Jevgenijumi Prigožinu, kuris yra laikomas „Troll Factory“ savininku ir privačios karybos bendrovės „ČVK Vagner“ rėmėjų bei artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygiu. CAR žuvę žurnalistai į šią Afrikos valstybę vyko aiškintis „ČVK Vagner“ samdinių buvimo ten aplinkybių.

„Tyrimų valdymo centro“ redaktorius ir žuvusių žurnalistų vadovas Andrėjus Koniachinas pripažino, kad susirašinėjimas, kurį publikavo „Federalinė naujienų agentūra“ – tikras.

Visgi, pasak A. Koniachino, jis nepilnas, paviešintos tik kai kurios susirašinėjimo dalys. Jis taip pat sakė, kad tai nebuvo vienintelis susirašinėjimas, kuriame jie aptarė kelionės į CAR planus. Išrinktos ir publikuotos susirašinėjimo dalys tarsi leidžia spėti, kad žurnalistai galimai neatsakingai rengėsi kelionei. Tokios interpretacijos gali būti naudingos su „ČVK Vagner“ siejamiems žmonėms.

Sprendžiant pagal tam tikrus ženklus, žurnalistų tarpusavio susirašinėjimas buvo pavogtas ar kitaip išgautas iš A. Rastorgujevo telefono arba kompiuterio. Pokalbyje žuvę žurnalistai aptaria būsimos kelionės detales, kalba apie būtinus dokumentus, būstus, kontaktinius asmenis CAR „fikserius“ ir kitas detales.

A. Rastorgujevas pokalbio pradžioje pastebi, kad keliauti į CAR – pavojinga ir rašo, kad nerekomenduojama keliauti po šalį be ginkluotų sargybinių. Kiti pokalbio dalyviai šių nuogastavimų nekomentuoja, o ir ateityje neaptarinėja šių klausimų. Tiesa, gali būti, kad saugumo klausimai buvo aptarinėjami kituose pokalbiuose, tuose, kurių „Federalinė naujienų agentūra“ pasirinko neviešinti.

Draudimas, dienpinigiai, spaudos kortelės

Pirmiausia savo pokalbyje žurnalistai aptaria žurnalistų pažymėjimų anglų kalba padarymą, taip pat kalbama apie tai, jog būtina turėti lentelę arba plakatą su užrašu JTO. Iš susirašinėjimo aišku, kad žurnalistai darosi turistines vizas, o O. Džemalis teiraujasi ar tikrai reikia žurnalistų pažymėjimų, jei jie vyksta be akreditacijų ir apsimeta turistais.

Draudimu pokalbio metu buvo pasirūpinęs tik A. Rastorgujevas. Kitiems žurnalistams buvo pasiūlyta kreiptis į „Alfa Insurance“ ir ten pasidaryti draudimą CAR. Iš pokalbio galima suprasti, kad toks draudimas kainuoja 3000 rublių arba 38 eurus.

CAR. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kaip matyti iš susirašinėjimo „Tyrimų valdymo centras“ žurnalistams skyrė po 40 dolerių dienai maistui, dar 2150 dolerių nuomotis būstą ir 2250 dolerius vairuotojui-vertėjui. Papildomi 1500 dolerių buvo skirti kitoms išlaidoms, įskaitant kyšius.

A. Rastorgujevas rašo, kad į kelionę pasiima 500 tūkst. rublių (6,3 tūkst. eurų) vertės įrangą ir klausia ar ji bus apdrausta. Neaišku ar įranga buvo apdrausta.

„Fikseris Martinas“

Pagal A. Koniachino pokalbyje aprašytą pradinį planą žurnalistai, atvykę į CAR, turėjo pabandyti patekti į karinę bazę, esančią prie sienos, o tada vykti į Bambari miestą, kuriame turėjo susitikti su paslaptinguoju Martinu. Jis turėjo būti jų tarpininkas dar vadinamas „fikseriu“, padėti surasti reikiamus žmones, pagelbėti orientuojantis CAR.

Su Martinu žurnalistus, manoma supažindino „Federalinės naujienų agentūros“ karo korespondentas Kirilas Romanovskis. Dabar jis pagal „Federalinės naujienų agentūros“ nurodymus su žurnalistų grupe yra CAR ir tiria Džemalo, Radčenkos ir Rastorgujevo mirtį.

Pirmą kartą paslaptingasis Martinas minimas pokalbyje, vykusiame liepos 19 dieną. Iš teksto matyti, kad būstą ir vairuotoją žurnalistams surado būtent jis. Bangui oro uoste juos turėjo sutikti vairuotojas-vertėjas, kuris turėjo laikyti lentelę su užrašu „Benvenu“, o tada visi turėjo vykti į Bambarį, kuriame buvo numatytas susitikimas su Martinu.

Žurnalistų tarpusavio susirašinėjimai. Ekrano nuotrauka.

Šis miestas yra netoli aukso kasyklų, kur galimai dirba kariai-samdiniai iš Rusijos priklausantys „ČVK Vagner“ grupei. Žurnalistai kalbėjo, kad „fikseris Martinas“ susitarė su CAR sukilėlių grupe, jog šie praleistų juos link kasyklų. Susirašinėjime sakoma, kad vairuotojas apie šiuos planus žino.

Pasak BBC, žurnalistai į CAR vyko, kaip turistai ir norėjo laikytis šios legendos.

Apie tai, kas nutiko

Susirašinėjime pažymima, kad žurnalistų skrydis buvo atidėtas. Į CAR jie atvyko liepos 28 dieną – kelias dienas anksčiau, nei planuota. Oro uoste jų niekas nepasitiko, o susisiekti su Martinu – nepavyko. Po kurio laiko sukontaktuoti visgi pavyko, Martinas pasiūlė atsiųsti vairuotoją, bet neaišku ar tai buvo tas pats vairuotojas, kuris turėjo juos vežti iš pat pradžių.

A. Rastorgujevas rašo, kad Bangui visi juos bando apgauti, žurnalistas taip pat kalba apie „logistikos žlugimą“. Be to jis rašė, kad buvusi imperatoriaus Bokassos rezidencija, kur, manoma, yra rusų samdinių bazė – „uždara teritorija“ ir patekti ten galima tik su CAR gynybos ministerijos leidimais. Turistams ten važiuoti, filmuoti ir fotografuoti – uždrausta.

A. Rastorgujevas rašo, kad turėjo sumokėti 550 dolerių kyšį vietiniam policininkui taip pat apie tai, jog kyla sunkumų filmuojant. „Vietiniai žmonės nenori filmuotis, yra nedraugiški“, – rašo K. Radčenka.

CAR sostinė Bangui. Reuters/Scanpix nuotrauka.

Redaktorius A. Koniachinas jiems siūlo būti drąsesniems, ir eiti ten (į bazę): „mokate krūvą dolerių, kad patektumėte į šią šalį ir prie Bokassa kapo ir jums neleidžia?“ Jis taip pat pataria atsikratyti vairuotojo-vertėjo.

Paskutiniai susirašinėjimai vyksta tarp liepos 29 ir 30 dienos. Paskutinis pranešimas parašytas liepos 31 dienos rytą. A. Koniachinas klausia ar žurnalistai atvyko į vietą. Jis dar nežinojo, kad prieš kelias valandas šie buvo nužudyti.

Vėliau paaiškėjo, kad grupė dėl nežinomų priežasčių nukrypo nuo planuoto maršruto. „Jie važiavo per kontrolės postą, tada staiga pasuko 20 km į rytus nuo planuojamo maršruto“, – sakė A. Koniachinas.

Pagal oficialią versiją, rusai buvo nužudyti bandant apiplėšti. Žurnalistai turėjo grynųjų pinigų ir foto bei video įrangos. Jų vairuotojas buvo sužeistas, bet išgyveno ir šiuo metu yra saugomas.