Rusijos pareigūnams atostogauti „saugiau“ Palestinoje, nei bet kurioje ES šalyje
2014 me­tais dau­ge­lis ru­sų džiū­ga­vo dėl Kry­mo „su­sig­rą­ži­ni­mo“ ir pa­ka­vo­si la­ga­mi­nus at­os­to­goms pu­sia­sa­lio ku­ror­tuo­se. Kaip lei­di­niui „No­va­ja ga­ze­ta“ pa­sa­ko­jo vie­nas Ru­si­jos po­li­ci­nin­kas, jis kar­tu su ko­le­go­mis tuo me­tu jau­tė­si pa­na­šiai, bet ne­si­ti­kė­jo, kad ne­tru­kus Kry­mas taps vos ne vie­nin­te­le vie­ta, kur jie ga­lė­tų at­os­to­gau­ti.

Prieš beveik 4 metus Rusijos Vidaus reikalų ministerija pirmą sykį paskelbė sąrašą valstybių, kuriose Rusijos policininkams ir jų šeimų nariams atostogauti „saugu“. Anot „Novaja gazeta“ pašnekovo, tuo metu įsigaliojęs draudimas vykti į kai kurias valstybes neatrodė labai suvaržantis, tačiau „saugių“ šalių sąrašas kiekvienais metais taip sparčiai trumpėjo, kad šiemet, pasak pareigūno, jį jau galima išmokti mintinai.

2017 metų pabaigoje Rusijos VRM vėl paskelbė sąrašą valstybių, kuriose jos darbuotojams atostogauti leidžia palanki „karinė – politinė, kriminogeninė, gamtinė – klimatinė ir sanitarinė – epidemiologinė“ padėtis.

Atsižvelgiant į tai, kad svarbiausias kriterijus, parenkant valstybes, buvo saugumas, sąrašas gavosi keistas net patiems Rusijos pareigūnams. Šiemet jiems leista atostogauti Abchazijoje, Azerbaidžane, Armėnijoje, Baltarusijoje, Vietname, Kazachstane, Kirgizijoje, Kinijoje, Kuboje, Tadžikistane, Turkmenistane, Uzbekistane ir Pietų Osetijoje. Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinės teisės požiūriu Abchazija ir Pietų Osetija yra ne valstybės, o greičiau karinių konfliktų zonos, Rusijos pareigūnai gali atostogauti vos 11 iš 197 pasaulio valstybių.

Pasak su „Novaja gazeta“ bendravusio į ketvirtą dešimtį įkopusio policininko Kirilo, 2015 metais jam dar vis buvo leidžiama poilsiauti vienoje ES valstybėje – Latvijoje, tačiau šiemet Europa jam „užsidarė“ visiškai. Pareigūnas teigė, kad anksčiau mėgo su šeima atostogauti tose valstybėse, į kurias nors ir buvo brangu skristi, tuo pat metu buvo galima gana taupiai leisti laiką. Taip buvo dėl to, kad anksčiau VRM apmokėdavo pareigūnų ir jų šeimų narių kelionės išlaidas. Šiandien ir tokio „gėrio“ nebeliko.

„Po reformos (panaikinus išmokas už keliones, – aut. past.) daugelis ėmė taupyti atostogoms. Juk šeima reikalauja. Nuvykti į Turkiją ir į Krymą kainuoja tiek pat, o poilsio kokybė skiriasi“, – sakė Kirilas, pridūręs, kad 2016 metais dar buvo galima bent susitaupius nuvykti į Turkiją, Egiptą arba Tunisą, o dabar – jau nebe. 2017 metais Tunisą, Egiptą ir Turkiją Rusijos VRM pavadino „nesaugiomis“ ir leido savo darbuotojams atostogauti, jos nuomone, daug saugesnėje Palestinoje.

Pasak į „Novaja gazeta“ besikreipusio pareigūno, kol kas jam neteko girdėti, kad kas nors iš kolegų dėl šių apribojimų mestų darbą, tačiau tiems, kurie svarsto: tęsti tarnybą, ar ne – šis faktorius tapo svarbus.

Kaip kontroliuoti, ar pareigūnai laikosi paskelbtų draudimų? Pamenantys sovietų laikus supras, kad tai gana paprasta: kiekvienas Rusijos pilietis į užsienį vyksta su „užsienio pasu“, kaip ir sovietmečiu. Anot Kirilo, pasieniečiai jų pernelyg stropiai netikrina ir prasmukti galima, bet VRM pasirinko paprastesnį ir efektyvesnį būdą. Kiekvienas pareigūnas užsienio pasą privalo perduoti saugoti savo padaliniui ir pasiima jį tik vykdamas į užsienį. To nepadariusiems nuolat gresia tarnybinės nuobaudos. Be to, ministerija tenkinasi ir neklusnių pareigūnų išaiškinimu post factum – iš kelionės į užsienį grįžęs pareigūnas pateikia pasą darbovietei ir iš antspaudų arba vizų žymų iškart matyti, ar jis lankėsi leistinoje, ar draudžiamoje šalyje.

Paradoksas, pasak su leidiniu atviravusio pareigūno, yra tas, kad ministerija tikėjosi provincijos policininkų, nebegalinčių apsilankyti pamėgtuose Turkijos kurortuose, nepasitenkinimo, o gavosi atvirkščiai. Esą taip yra todėl, kad „glubinkoje„ tarnaujantys pareigūnai dažnai gali pasigirti daug didesnėmis pajamomis, nei jų gyvenamo miesto ar rajono vidurkis. Kitaip sakant, jie ir namie gali sau leisti visai neblogai leisti laisvalaikį. Tuo metu didmiesčiuose pareigūnai užima kur kas žemesnį socialinių kopėčių laiptelį ir būtent jie labiausiai piktinasi vis trumpėjančiu leistinų šalių sąrašu.

„Yra, žinoma, žmonės, kuriems visas poilsis – medžioklė, žūklė ir butelis degtinės. Bet, nepatikėsite, yra policijoje ir tokių žmonių, kuriems įdomu pamatyti Europos pilis ir muziejus“, – sakė nusivylęs pareigūnas.

Nepatenkinti jo kolegos vis dažniau dairosi į kitas teisėsaugos struktūras. Pavyzdžiui, Tyrimų komiteto (rusiškasis amerikiečių FTB analogas) pareigūnai, skirtingai nuo eilinių policininkų, gali atostogauti ir „nesaugiose“ šalyse. Tuo metu Kirilo kolegoms taikomi beveik tokie pat griežti apribojimai, kaip FSB „čekistams“. Ne trumpesniu draudžiamų šalių sąrašu gali pasigirti ir asmeninė Vladimiro Putino kariauna – „Rosgvardija“, tačiau joje tarnaujantiems pareigūnams, kaip ir kariškiams bei saugumiečiams, numatyta daug daugiau socialinės apsaugos, kaip pavyzdžiui, lengvatiniai kreditai būstui. Policija tuo pačiu pasigirti negali.

Kaip pažymi „Novaja gazeta“, Kirilui ir jo kolegoms netenka tikėtis geresnių sąlygų ir ateityje: 2018 metais VRM stiprinimui pagal specialią programą skirta 11 milijardų rublių, iš kurių 7 milijardai bus išleisti ministerijos vadovybės algoms didinti. „Ant žemės“ (Rusijos policijoje populiarus posakis, reiškiantis ne vadovaujančias pareigas) dirbančių pareigūnų algų fondas sumažės maždaug tokia pačia suma.