Rusijos grasinimai Suomijai – dėmesio nukreipimas
Nors Suo­mi­ja nė­ra NA­TO na­rė, ji šiuo me­tu ar­ti­mai bend­ra­dar­biau­ja su Al­jan­su, ir jau il­gą lai­ką ne­ty­la dis­ku­si­jos dėl na­rys­tės. Prieš ke­le­tą die­nų Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nis­tras Ser­ge­jus Šoi­gu su­kė­lė dip­lo­ma­ti­nių ban­gų, kai par­eiš­kė, kad Ru­si­ja im­tų­si at­sa­ko­mų­jų prie­mo­nių, jei­gu Suo­mi­ja ir Šve­di­ja sto­tų į NA­TO.

Rusijos pareigūnas smarkiai sukritikavo šalių glaudesnį karinį bendradarbiavimą su NATO narėmis. Jo teigimu, vienas akivaizdžiausių pavyzdžių yra hibridinių grėsmių prevencijos centro atsiradimas Helsinkyje.

S. Šoigu taip pat minėjo susitarimą, kurį gegužę pasirašė Suomijos, Švedijos ir JAV gynybos ministrai. Jis piktinosi, kad šios dvi Šiaurės Europos valstybės galės dalyvauti bendrose karinėse pratybose, o prireikus ir naudoti Aljanso pajėgas. Susitarimas leis Aljanso narėms netrukdomoms patekti į Suomijos ir Švedijos oro erdvę ir teritorinius vandenis. „Tokie mūsų kolegų veiksmai griauna dabartinę pasaulio saugumo sistemą, didina nepasitikėjimą ir verčia apgalvoti atsakomąsias priemones“, – kalbėjo Rusijos gynybos ministras.

Tik 17 proc. suomių remia šalies narystę NATO.

Tačiau šis ginklų žvanginimas neišgąsdino Suomijos gynybos ministro Jussi Niinistö. Jo teigimu, tokią retoriką kaimynė Rusija vartoja jau nebe pirmą kartą. Jo žodžiais, Rusija tiesiog aiškiai nenori NATO plėtros ir garsiai reiškia savo nuomonę. J. Niinistö pridūrė manąs, kad S. Šoigu tokiais skambiais pareiškimais stengiasi nukreipti rusų dėmesį nuo sudėtingų vidinių šalies problemų. Ministras įvardijo ir didžiausią jų – daug pykčio šiuo metu keliančią pensijų reformą.

Simbolinis žingsnis

Suomijos nacionalinio gynybos universiteto profesorius Jyri Raitasalo taip pat nerado priežasčių baimintis dėl S. Šoigu išsakytų komentarų. „Kaip matau, tai yra tradicinis rusų būdas apžvelgti saugumo padėtį. Šie grasinimai nepateikė nieko naujo – tik senus argumentus, susietus su dabartiniais įvykiais“, – teigė jis. Pasak J. Raitasalo, vienas susitarimas su NATO ar renginys negali iš esmės pakeisti saugumo klimato.

Suomija kol kas ganėtinai puikiai balansuoja tarp Rytų ir Vakarų. Rusija neturėtų baimintis dėl kaimynės ir todėl, kad gyventojai menkai palaiko stojimo į NATO idėją. Leidinio „Iltalehti“ užsakymu kovą atliktos apklausos duomenimis, tik 17 proc. suomių remia šalies narystę NATO. (Pernai rudenį tokios nuomonės laikėsi 5 nuošimčiais daugiau žmonių.) Apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė (55 proc.) respondentų tam nepritaria.

Pasak Suomijos politikų, šalis į karinį bloką stotų tik kartu su Švedija. Jei prie NATO prisidėtų viena Suomija, ji patektų į strategiškai nepalankią situaciją, nes taptų priešakiniu postu, neturinčiu jokio teritorinio ryšio su kita Aljanso valstybe. Jeigu Švedija šį žingsnį žengtų be Suomijos, ši būtų pažeidžiamesnė nei dabar.

Kai kas teigia, kad Suomijos įstojimas būtų tik simbolinis, nes šalis nuo 1994 metų dalyvauja bloko „Partnerystės už taiką“ programoje ir bendrose operacijose su Aljanso pajėgomis, pavyzdžiui, Balkanuose ir Afganistane. Pastaraisiais metais Suomija modernizavo savo kariuomenę ir aktyviau dalyvavo iniciatyvose, stiprinančiose šalies ryšius su NATO.

Suomijos narystę Aljanse Maskva neabejotinai palaikytų tiesiogine grėsme savo saugumui. Politinių tyrimų instituto direktorius politologas Sergejus Markovas yra sakęs, kad jeigu Suomija ir Švedija taptų NATO narėmis, kiltų trečiasis pasaulinis karas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Suomijos vadovas Sauli Niinistö palaiko gana draugiškus ryšius.

Atsargus požiūris

Rugpjūtį Suomijos prezidentas Sauli Niinistö ketina apsilankyti Rusijoje. Gynybos ministras J. Niinistö stebėjosi, kad S. Šoigu šitaip pratrūko po šalies lyderio Vladimiro Putino vizito Helsinkyje, kur šis viešai gyrė Helsinkio ir Maskvos ryšius. Ministras abejojo, ar vadovai galėtų iškelti šią temą per susitikimą.

„Suomių požiūriu, Rusija yra ne reali grėsmė, o veikiau didelė kaimynė, kurią jie tebevertina atsargiai ir su kuria juos sieja bendra istorija, o ši ne visada būdavo lengva“, – aiškino Prancūzijos tarptautinių santykių instituto Šiaurės šalių ekspertė Barbara Kunz. 5,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje žmogiškosios ir teritorijų netektys iki šiol tebėra opi tema. Kaip sako suomiai, iš Rytų neateina nieko gera, išskyrus saulę.

Stengdamiesi nepažadinti rusiškos meškos Suomijos lyderiai per šaltąjį karą oficialiai stengėsi palaikyti gerus santykius su Maskva ir vengė atvirai ją kritikuoti. Ši politika buvo praminta finliandizacija. Tačiau 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai padėtis iš esmės pasikeitė. Nors ir neprisidėjo prie NATO karinio bloko, Suomija 1995-aisiais įstojo į Europos Sąjungą ir kurį laiką tikėjo, kad to saugumui užtikrinti pakaks.

Buvęs Suomijos gynybos pajėgų vadas Paulis Juhanis Kaskealas yra sakęs, kad dešimtojo dešimtmečio viduryje šalis atsisakė stoti į NATO, nes tuo metu buvo baiminamasi, jog kilus konfliktui Suomija bus priversta prisiimti atsakomybę ginti Estiją. P. J. Kaskealas tikino, kad tai ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl Suomija neprisijungė prie Aljanso.