Rusija priversta riboti išlaidas gynybai
Ru­si­jos ka­ri­nės iš­lai­dos per­nai pir­mą kar­tą nuo 1998 me­tų smar­kiai su­ma­žė­jo, nes Va­ka­rų sank­ci­jos skau­džiai smo­gė vals­ty­bės iž­dui, ra­šo­ma tre­čia­die­nį pa­skelb­to­je at­as­kai­to­je. Ne­pai­sant di­dė­jan­čios įtam­pos san­ty­kiuo­se su Va­ka­rais, per­nai Ru­si­jos ka­ri­nės iš­lai­dos bu­vo 20 proc. ma­žes­nės nei 2016-ai­siais ir su­da­rė 54,9 mlrd. eu­rų, skel­bia Stok­hol­mo tarp­tau­ti­nis tai­kos ty­ri­mų ins­ti­tu­tas (SIP­RI)

Pastarąjį kartą apkarpyti išlaidas gynybai Maskvai teko 1998 metais, siaučiant didžiulo masto ekonomikos krizei.

„Kariuomenės modernizavimas Rusijai tebėra prioritetas, tačiau karinį biudžetą riboja ekonominės problemos, su kuriomis valstybė susiduria nuo 2014 metų“, – sakė SIPRI tyrėjas Siemonas Wezemanas, turėdamas galvoje Vakarų sankcijas, įvestas Maskvai už Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją.

Įtampą Rusijos santykiuose su NATO, kurie dabar yra prasčiausi nuo Šaltojo karo laikų, toliau didina aštrūs nesutarimai dėl Sirijos konflikto ir kovą Jungtinėje Karalystėje įvykdytas išpuolis, per kurį kovine chemine medžiaga buvo apnuodytas buvęs rusų šnipas.

Britanija ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją dėl kovo 4-osios išpuolio, per kurį Anglijos Solsberio mieste kovine chemine medžiaga buvo apnuodyti buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas Sergejus Skripalis ir jo dukra. Maskva kategoriškai neigia prisidėjusi prie šio išpuolio.

Rusija iki šiol visais būdais stengėsi apsaugoti savo karinį biudžetą, karpydama išlaidas kitoms sritims, tokioms, kaip infrastruktūra ir švietimas. Tačiau 2017 metais Maskvai neliko kito pasirinkimo ir teko apkarpyti ir karines išlaidas, sakė S. Wezemanas.

„Nebėra galimybių išlaikyti tokio pat dydžio gynybos biudžetą ar toliau jį didinti“, – sakė tyrėjas.

„Rusijai tai reiškia, kad gali tekti paminti savo ambicijas“, – pridūrė jis.

Karinių biudžetų didinimas verčia nerimauti

Visų 29 NATO narių karinės išlaidos 2017 metais sudarė 900 mlrd. eurų – ši suma sudaro 52 proc. viso pasaulio gynybos biudžeto, nurodo SIPRI.

Tiek Vidurio, tiek Vakarų Europoje pernai karinės išlaidos padidėjo – atitinkamai 12 ir 1,7 procento. Pasak SIPRI, čia karinių išlaidų augimą iš dalies paskatino nerimas dėl augančios Rusijos grėsmės.

Pagal karines išlaidas pasaulyje toliau įtikinamai pirmauja Jungtinės Valstijos, šiam tikslui pernai skyrusios 610 mlrd. JAV dolerių – didesnę sumą, nei drauge išleido kitos septynios toliau besirikiuojančios valstybės: Kinija, Saudo Arabija, Rusija, Indija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Japonija, nurodo SIPRI.

Pasak nepriklausomo instituto tyrėjų, pasaulinės karinės išlaidos pernai siekė 1,739 trln. JAV dolerių ir buvo didžiausios nuo Šaltojo karo pabaigos.

„Pasaulio karinių išlaidų didėjimas kelia rimtą susirūpinimą“, – savo pareiškime pažymi SIPRI vadovas Janas Eliassonas.

„Tai kenkia pastangoms taikiai spręsti visame pasaulyje vykstančius konfliktus“, – priduria jis.