Rusija planuoja keisti politiką valstybės sienų atžvilgiu
Ru­si­jos fe­de­ra­li­nė sau­gu­mo tar­ny­ba (FSB) pa­skel­bė at­nau­jin­tą stra­te­gi­nį vals­ty­bės sie­nų po­li­ti­kos pa­grin­dų pro­jek­tą, smar­kiai iš­ple­čian­tį po­ten­cia­lių grės­mių są­ra­šą, de­ta­li­zuo­jan­tį ša­lies na­cio­na­li­nius in­te­re­sus ir, re­gis, at­me­tan­tį anks­tes­nį sie­nų ne­kin­ta­mu­mo pri­nci­pą, ket­vir­ta­die­nį pra­ne­šė lai­kraš­tis „Kom­mer­sant“.

Naujasis prezidentinis įsakas turėtų pakeisti dokumentą, kurį 1996 metais patvirtino pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas.

„Kaip sakė šaltinis vienos iš šalies jėgos žinybų vadovybėje, šiuo dokumentu pirmiausia siekiama aktualizuoti RF sienų politiką atsižvelgiant į visiškai naujus geopolitinius iššūkius“, – rašo laikraštis.

Šio įsako projektas buvo parengtas FSB centriniame aparate. Aiškinamajame rašte, be kita ko, sakoma, kad daryti pakeitimus paskatino „naujų grėsmių RF nacionaliniam saugumui pasireiškimas“ ir „išaugusios galimybės jas neutralizuoti“.

„Kommersant“ šaltinio teigimu, derinant dokumentą dalyvavo jėgos struktūrų darbuotojai, tačiau gali būti, kad jis dar bus keičiamas. Šaltinio nuomone, nauja redakcija bus priimta dar iki prezidento rinkimų.

Skirtingai nuo tebegaliojančio dokumento, naujame „Rusijos valstybės sienų politikos pagrindų“ projekte nebėra punkto, kad naujos RF sienos sutampa su SSRS administracinio-teritorinio suskirstymo ribomis.

„Nuo šiol principu, kuriuo bus grindžiama sienų politika, įvardijamas diferencijuotas požiūris į RF politikos kaimyninių valstybių atžvilgiu realizavimo formų bei būdų pasirinkimą“, – rašo laikraštis ir priduria, jog tai galios ir Nepriklausomų Valstybių sandraugos, Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos bei Eurazijos ekonominės sąjungos rėmuose.

Kai po 2014-ųjų Maidano revoliucijos į valdžią Kijeve atėjo provakarietiška vyriausybė, Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą, o šis žingsnis sukėlė didžiausią Maskvos ir Vakarų šalių santykių krizę nuo Šaltojo karo pabaigos.

„Nacionaliniai interesai“

Naujajame teisės akte pateikiamas šalies „nacionalinių interesų“, susijusių su valstybės sienomis, sąrašas. Anksčiau jis buvo paminėtas, tačiau nesukonkretintas. Dabar ši spraga pašalinta.

Nacionaliniais interesais šioje srityje įvardijami suvereniteto ir išimtinių teisių jūrų teritorijose (kur galioja RF jurisdikcija) užtikrinimas, politinis ir socialinis stabilumas, asmeninis piliečių saugumas, taip pat „sąlygų piliečių socialinei ir ekonominei, dvasinei ir dorovinei bei kultūrinei raidai sudarymas“.

Ne mažiau svarbiais laikomi ir gamtos išteklių išsaugojimas, ekologinio ir epidemiologinio saugumo užtikrinimas, gerų santykių su kaimyninėmis valstybėmis palaikymas.

Atskirai išvardijamos grėsmės, su kuriomis teks susidurti, ir nurodomi veiksniai, skatinantys jų atsiradimą. Projekto autoriai pažymi, kad išorės aplinkybės verčia Rusiją keisti elgesį tiek teisine, tiek socialine-politine prasme. Taigi, dokumento projekte atvirai sakoma, kad Rusija bijo „virtinės užsienio valstybių“ teritorinių pretenzijų, teroristų bei ektremistų bandymų patekti į šalį.

Dokumento autorius taip pat neramina tai, kad netoli valstybės sienų esama „socialinės ir politinės bei karinės įtampos židinių“, dėl kurių kyla incidentų pasienyje pavojus.

Atskiromis grėsmėmis įvardijami tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, gyventojų kriminalizacija (susijusi su neteisėta migracija), ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų, narkotikų neteisėtas gabenimas per valstybės sieną. Tarp naujų grėsmių minimos stichinės nelaimės, ekologinės katastrofos, žmonių ir gyvūnų epidemijos.