Rusai nepraranda vilties rasti Napoleono pavogtą auksą
Ne­se­niai vie­nas Ru­si­jos is­to­ri­kas pa­tei­kė nau­ją teo­ri­ją apie tai, kur 1812 me­tais iš Mask­vos trauk­da­mas Pra­ncū­zi­jos im­pe­ra­to­rius Na­po­leo­nas ir jo ka­riau­na ga­lė­jo pa­slėp­ti pa­grob­tas bran­ge­ny­bes.

Viačeslavas Ryžkovas sako, kad lobio medžiotojai jau 200 metų ieško jo blogoje vietoje. Vienam vietos laikraščiui istorikas užsiminė, jog jie turėtų sutelkti dėmesį į jo gimtąjį Rudnios miestelį, esantį netoli Baltarusijos sienos.

Prancūzų generolas Philippe‘as de Séguras vienoje savo knygų užsiminė, kad brangenybes kareiviai skandino Semliovo ežere, Smolensko srityje.

Tyrinėjo Semliovo ežerą

Jau kelis šimtmečius netyla kalbos, kad sutriuškinta Napoleono armija spruko su 80 tonų aukso ir kitų vertybių. Jų kareiviai prisiplėšė Maskvoje ir išslapstė kažkur pakeliui į Prancūziją, mat užėjus šalčiams kariuomenė seko, vienas po kito krito žirgai, o grobis darėsi tikra našta.

Niekam iki šiol nepavyko surasti lobio. Tačiau prancūzų generolas Philippe‘as de Séguras vienoje savo knygų užsiminė, kad brangenybes kareiviai skandino Semliovo ežere, Smolensko srityje.

Tai galėtų būti realu, mat prancūzų kareiviai iš tiesų netoliese paliko daugybę ginklų ir šaudmenų. Nuo XIX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio ežerą ir jo apylinkes tyrinėjo gausus būrys Rusijos archeologų ir lobių medžiotojų, bet nesėkmingai.

Kai kurie istorikai mano, kad generolas tyčia neatskleidė tikrosios lobio vietos ir klaidino. Buvo keliama versija, kad dalis aukso galėjo būti suversta į Berezinos upę, Baltarusijoje. Vis dėlto 2012 metais ten vykusi prancūzų ir baltarusių ekspedicija taip pat buvo bevaisė.

Sulaukė dėmesio

V. Ryžkovo teorija sulaukė didelio susidomėjimo. Ją net paviešino nacionalinė Rusijos žiniasklaida.

Remiantis šio istoriko samprotavimais, prancūzai privertė rusus galvoti, kad lobis yra Semeliovo ežere, tačiau jį paslėpė kitoje vietoje. Tai galėtų būti Rudnia, o konkrečiau – netoliese esančio ežero Didžiojo Rutavečo (rus. Большая Рутавечь) dugnas.

Grįsdamas šią savo teoriją V. Ryžkovas citavo vietos šaltinius, teigiančius, jog ežero dugne kadaise buvo aptiktas grindinys, kuris palaipsniui sunyko. Juo, kaip manoma, kareiviai iki ežero vidurio nutempė ir dumble paslėpė turėtas brangenybes.

Maža to, 1989 metais atliktas tyrimas, anot šios teorijos autoriaus, parodė, kad vandenyje yra neįprastai didelė sidabro dalelių koncentracija. Tai esą taip pat galėtų byloti apie šiame telkinyje glūdinčius turtus.

Pavadino pramanais

Tačiau ši teorija įtikino toli gražu ne visus. Lobių medžiotojas ir Napoleono tyrinėtojas Vladimiras Porivajevas pavadino tai pramanais. Vyras stebėjosi, kaip iš šalčio styrantys kareiviai galėjo sukonstruoti milžinišką povandeninę kriptą. „Gal jie buvo apsirūpinę nardymo įranga?“ – klausė jis.

V. Porivajevas, be to, aiškino, kad sidabro dalelių koncentracija taip pat yra didelė ir Semeliovo ežere. Tačiau taip jau susiklostė dėl natūralių dirvožemio sąlygų Smolensko regione.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad V. Ryžkovo nurodytas ežeras yra itin saugomas. Tad dugno kasinėjimai sukeltų didelį gamtosaugininkų pasipiktinimą.

V. Porivajevas keletą kartų per metus sulaukia žmonių idėjų apie galimą lobio buvimo vietą. Tačiau ne visos teorijos sulaukia tiek dėmesio, kiek V. Ryžkovo.

Ekspertas tiki, kad prancūzų grobis tikrai kažkur yra, bet bus surastas visiškai atsitiktinai.