Rumunijos pilkasis kardinolas – naujasis Briuselio galvos skausmas
Li­vius Drag­nea, Ru­mu­ni­ją kon­tro­liuo­jan­čios so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos (PSD) ly­de­ris, val­do ša­lį vi­sai kaip Ja­ros­la­was Kac­zyns­kis kon­tro­liuo­ja Len­ki­ją ar Ra­mū­nas Kar­baus­kis – Lie­tu­vos po­li­ti­ką. Jis ne­uži­mant jo­kio svar­baus pos­to. Briu­se­ly­je ne­slūgs­ta bai­mė, kad po­li­ti­kas stu­mia ša­lį to­kiu pat an­ti-li­be­ra­liu kur­su kaip Len­ki­ją Kac­zyns­kis ar Veng­ri­ją Vik­to­ras Or­ba­nas, ra­šo „The Po­li­ti­co“.

Pats politikas nuleidžia juokais kalbas apie jo panašumą su Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijos (PiS) lyderiu: „Nepažįstu pono Kaczynskio, taigi nežinau, ar tarp mūsų yra bent koks nors panašumas. Aš kaip ir kiekvienas politinis lyderis pats esu savo gyvenimo šeimininkas.“

„Nemanykite, kad jų taikiniais gali tapti tik aukščiausius postus užimantys pareigūnai. Šios šlykščios sistemos taikiniais galite tapti ir jūs“, – rėžė Livius Dragnea susirinkusiai miniai.

Ar Dragnea iš tiesų taps naująja Briuselio migrena, priklausys nuo to, kaip susiklostys ateinančių kelių savaičių įvykiai. Nuo tada, kai 2016-aisiais socialdemokratai parlamento rinkimuose iškovojo pergalę, surinkdami 45 procentus balsų, politikas privertė atsistatydinti jau du ministrus pirmininkus, forsuoja kontraversišką teismų reformą ir net sugebėjo įsiutinti kai kuriuos šalies politikus, paskelbdamas, kad Rumunija turi palaikyti Donaldą Trumpą ir perkelti savo ambasadą Izraelyje į Jeruzalę.

Šešėlinė valdžia

Livius Dragnea, kuriam jau ir taip uždrausta užimti premjero postą dėl atidėto teismo nuosprendžio vykdymo už mėginimą 2012-aisiais klastoti referendumo rezultatus, greitu metu sulauks kito aukščiausiojo Rumunijos teismo nuosprendžio dėl naujų kaltinimų korupcija.

Artėjant nuosprendžio datai, Dragnea nestabdo arklių ir toliau didina įtampą šalyje. Gegužės pabaigoje Rumunijos konstitucinis teismas priėmė valdančiajai partijai naudingą sprendimą – atleisti šalies aukščiausiąją kovos su korupcija prokurorę Laurą Codrutą Kovesi. Dragnea pagrasino apkalta pačiam šalies prezidentui Klausui Iohannisui, jeigu šis nesiims veiksmų atleidžiant minėtą prokurorę.

Neseniai vykusiame PSD mitinge partijos lyderis apkaltino „šešėlinę valdžią“ – žvalgybos, policijos, muitinės pareigūnus, prokurorus ir teisininkus – bandant nuversti socialdemokratų vyriausybę.

„Nemanykite, kad jų taikiniais gali tapti tik aukščiausius postus užimantys pareigūnai. Šios šlykščios sistemos taikiniais galite tapti ir jūs“, – rėžė politikas. Minia jam džiaugsmingai atsakė: „Liviu’jau Dragnea nepasiduok! Mes su tavimi!“

Kitą dieną Dragnea interviu televizijoje metu paskelbė, kad Rumunijos užsienio partneriai, įskaitant NATO ir Europos Sąjungą, finansuoja šią „šešėlinę valdžią“.

Primena Donaldą Trumpą

Pražilęs, 55-erių metų amžiaus, ilgais savo ūsais besididžiuojantis, vyriškis vadovauja žemutiniams Rumunijos parlamento rūmams iš biuro ištaiginguose rūmuose, anksčiau priklausiusiems nekenčiamam diktatoriui Nicolae Ceausescu.

Kitaip nei jo pirmtakai vadovavę socialdemokratams, kurie mėgo kilnią ir sudėtingą retoriką, Dragnea šneka paprasta, rinkėjams suprantama maniera, tuo primindamas Jungtinių Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą.

Dragnea, kurio kabinetą puošia stačiatikių ikonos ir Rumunijos kaimo gyvenimą vaizduojantys paveikslai, didžiuojasi tuo, kad nebuvo komunistų partijos nariu, netgi šalį valdant Ceausescu.

„Kai kurie iš mūsų buvo labiau išprotėję ir nenorėjo su jais turėti reikalų“, – teigė politikas.

Kelias į politikos padangę

Prieš 1989-ųjų revoliuciją Livius Dragnea studijavo transporto inžineriją Bukarešte. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje atidarė barą mažame miestelyje.

„Paėmiau likimą į savo rankas. Buvau jaunas, dvidešimties metų jaunuolis“, – pasakojo politikas. Tačiau jau 1996-aisiais buvo įdarbinęs per 1 000 žmonių, vertėsi įvairiais verslais, turėjo viešbutį.

Vieną dieną, stumdamas dukrą vežimėlyje atgal į viešbutį, jis pastebėjo, koks nesutvarkytas ir duobėtas šaligatvis. Paėmęs dukrą į rankas, Dragnea paklausė savęs: „Kodėl nesugebame rasti žmogaus, kuris sutvarkytų mūsų miestą, paverstų jį švaresniu ir geriau administruojamu?“ Taip Livius Dragnea nutarė pasukti į politiką. Greitai jis jau vadovavo Teleormano apskričiai, pietų Rumunijoje.

Nuo 2012-ųjų iki 2015-ųjų Dragnea užėmė Regionų vystymo ir viešojo administravimo ministro postą, Viktoro Pontos vyriausybėje. Dragnea tapo socialdemokratų partijos lyderiu kaip tik prieš Pontai pasitraukiant iš pareigų po neramumų šalyje ir vedė judėjimą į pergalę parlamento rinkimuose ateinančiais metais.

Nepaisant to, kad teismo nuosprendis neleidžia Liviu'jui Dragnea užimti ministro pirmininko pareigų, jis vis tiek išlieka galingiausias politikas šalyje. Kovo mėnesį vykusiame PSD kongrese, politikas sulaukė ovacijų ir garsaus palaikymo, po to, kai paklausė susirinkusių, ar jie nori, kad jis ir toliau būtų jų lyderiu. Pirmoje eilėje sėdėjo ir 25-erių metų jo sužadėtinė, pasak Rumunijos žiniasklaidos, buvusi Dragnea asistentė.

Dragnea kaltinamas, kad vadovaudamas apskrities tarybai, savinosi valstybės ir Europos Sąjungos lėšas.

Nemalonumai su teisėsauga

Politiko nemalonumai su teisėsauga prasidėjo dar jam vadovaujant apskričiai. Prokurorai apkaltino jį, dariusį spaudimą vietos Socialinės paramos ir vaikų apsaugos tarnybos vadovui, kad įdarbintų dvi moteris, priklausiusias socialdemokratų partijai.

Dragnea teigė, kad prokurorai tiesiog nori jį pasodinti į kalėjimą, o jis pats – piktnaudžiavimo teisine sistema auka. Prokurorai siūlo PSD lyderį nuteisti dešimčiai metų. Tuo tarpu kitoje byloje, Dragnea kaltinamas, kad vadovaudamas apskrities tarybai, savinosi valstybės ir Europos Sąjungos lėšas. Dragnea nepripažįsta kaltinimų ir atsisako komentuoti detales.

Rumunų opozicija ir pilietinės visuomenės organizacijos perspėja, kad politikas stumia kontraversišką teismų reformą tam, kad sumažintų teismų sistemos nepriklausomumą ir trukdytų kovai su korupcija. Siūlomi pakitimai sudarytų sąlygas sunkesniam jaunų teisėjų ir prokurorų kilimui karjeros laiptais. Vienas įstatymo pakeitimas, priimtas žemutinių rūmų pirmadienį, gali panaikinti dabartinį draudimą politikui užimti premjero postą.

Danas Barna, „Rumunijos gelbėjimo sąjungos“, antros pagal dydį opozicinės partijos, lyderis, teigė, kad: „Orbanas ir Kaczynskis remia anti-liberalizmą tam, kad sustiprintų savo valdžią, tačiau Liviu’jaus Dragnea atveju, kuris taip pat naudoja populistinę, prieš Europos Sąjungą nutaikytą retoriką, priežastis daug paprastesnė – jis tiesiog nori išvengti kalėjimo.“

„Nei vienas Europos Sąjungos politikas nenori nusifotografuoti su juo, nes žino, kad tai teistas žmogus“, – pridūrė Barna.

„PSD siūloma teismų sistemos reforma gali privesti Bukareštą prie tiesioginės konfrontacijos su Briuseliu“, – pažymėjo Otilia Dhand, vyresnioji „Teneo intelligence“ viceprezidentė.

Rumunija sudeda ginklus kovoje su korupcija?

Europos Sąjunga išreiškė susirūpinimą Rumunijos ėjimu atgal kovojant su korupcija. Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas, kuris buvo konflikto su Lenkija priešakinėse linijose, ragina Rumuniją nešvaistyti metų metus trukusio progreso kovoje su korupcija: „Nesustokite, nestovėkite vietoje ir dėl dievo meilės negrįžkite atgal!“ Timmermansas taip pat pabrėžė nepriklausomų teismų svarbą, pridurdamas, kad Rumunijos teisinė sistema yra puikioje būklėje.

Tačiau Drugnea eilinį sykį atmetė visus kaltinimus: „Mums svarbiausia, kad žmonių prigimtinės teisės ir laisvės būtų gerbiamos. Norime, kad kiekvienas Rumunijos pilietis turėtų teisę į teisingą teismą.“ Dragnea teigė, kad Briuseliui nėra priežasties nerimauti: „Valdant PSD, Rumunija tvirtai pasisako už Europos Sąjungos principų laikymąsi, tačiau kaip ir kiekviena šalis galvoja ir apie savo interesus bendrijos kontekste.“

Kalbant apie Rumunijos ir Europos Sąjungos santykius, Dragnea teigė, kad šalis nusipelnė daugiau pagarbos, juo labiau, kad 2019-aisiais Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus Rumunija.

Nori būti lygiaverte nare

„Po daugiau nei dešimtmečio esant Europos Sąjungos nare, Rumunija nebesijaučia nelygiaverte nare, dėl to ir neturėtų būti laikoma tokia. Kuo toliau, tuo labiau Rumunija suvokia savo teises, nori būti įtraukta į visų svarbiausių sprendimų priėmimą ir mėgautis visais šalies narystės teikiamais malonumais, bet tuo pačiu gerbiant Sąjungos taisykles“, – pridūrė politikas.

Jis teigia, kad partija atsikratė dviem ministrais pirmininkais dėl jų lėto tempo įgyvendinant vyriausybės reformas, kurias jis įvardijo „velniškomis“, nes tik jų pagalba Rumunija sugebės atverti galimybių langą į naują strateginio vystymosi epochą.

Dragnea minėjo, kad jis neprieštarautų užimti premjero postą, ir pridūrė, kad teiginiai esą dabartinė ministrė pirmininkė Viorica Dancila yra jo pastumdėlė – visiška nesąmonė.

Pastaruosius metus Rumunijos ekonomika auga labai greitai (BVP 2017-aisiais augo beveik septyniais procentais), nors Europos Komisija įspėjo, kad šalies biudžeto deficitas gerokai išaugs labiausiai dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų kėlimo. Gegužę Briuselis skelbė, kad Rumunija ir Vengrija nesugebėjo pasiekti fiskalinės politikos rekomendacijų.

Ateinančiais metais šalis rinks naująjį prezidentą – postas į kurį kandidatuoti gali Livius Dragnea. Jis teigė, kad partija nuspręs kitais metais dėl savo kandidato. Tuo tarpu, dėmesys turėtų būti sutelktas ties tuo, ko rumunai tikisi: naujų kelių, geresnės sveikatos sistemos, aukštesnių algų ir pensijų.

Kalbant apie Rumunijos ir Europos Sąjungos santykius, Dragnea teigė, kad šalis nusipelnė daugiau pagarbos, juo labiau, kad 2019-aisiais Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus Rumunija.