Rohinjų klausimą raginama perduoti Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui
Mian­ma­ro mu­sul­mo­nų ro­hin­jų ma­žu­mos „ge­no­ci­das tę­sia­si“, tre­čia­die­nį pa­skel­bė Jung­ti­nių Tau­tų ty­rė­jai, pa­tei­kę at­as­kai­tą Sau­gu­mo Ta­ry­bai ir par­agi­nę šį klau­si­mą per­duo­ti tarp­tau­ti­niam tri­bu­no­lui.

JT faktų nustatymo misijos dėl Mianmaro pirmininkas Marzuki Darusmanas sakė, kad be masinio žudymo konfliktas apėmė šios populiacijos atstūmimą, gimimų prevenciją ir perkėlimą stovyklose.

„Tai tebesitęsiantis genocidas. Manome, kad galima pagrįstai numanyti genocido tikslą“, – pažymėjo M. Darusmanas, pristatydamas komandos ataskaitą per JT Saugumo Tarybos posėdį.

444 puslapių ataskaitoje, kuri pirmą kartą buvo paviešinta praėjusį mėnesį, Taryba raginama perduoti šį klausimą Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) Hagoje arba įsteigti specialų tribunolą, kaip buvo padaryta buvusios Jugoslavijos atveju.

Skandalingoje ataskaitoje sakoma, kad Mianmaro generolai, įskaitant vyriausiąjį vadą Miną Aungą Hlaingą, turi būti persekiojami baudžiamąja tvarka už genocidą Rachinų valstijoje.

Mianmaras atmeta kaltinimus, kad jo kariškiai vykdė žiaurius nusikaltimus per praėjusių metų kampaniją, privertusią 720 tūkst. rohinjų pabėgti per sieną į kaimyninį Bangladešą.

„Smarkiai neproporcinga“

Per šį konfliktą taip pat buvo sunaikinta maždaug 390 kaimų ir nužudyta 10 tūkst. rohinjų, sakė M. Darusmanas.

„Nėra sąlygų saugiam, oriam ir tvariam Bangladeše esančių rohinjų sugrįžimui“ į Mianmarą, perspėjo jis ir pridūrė, kad bet koks bandymas tiesiog reikštų tolesnių aukų riziką.

Baigdama spalio 10–20 dienomis vykusį vizitą šioje šalyje, JT specialioji pasiuntinė Mianmarui Christine Schraner Burgener sakė, kad atskaitomybė ir „visus įtraukiantis dialogas“ yra du svarbūs nacionalinio susitaikymo stulpai.

„Patikimas faktų nustatymas yra pirmas žingsnis atskaitomybės link“, – sakė ji.

Mianmaro vyriausybė atmetė JT misijos išvadas, kėlė klausimus dėl jos nepriklausomybės ir pažymėjo, kad pati įsteigė nepriklausomą tyrimų komisiją iš Azijos diplomatų.

Tačiau M. Darusmanas sakė, kad Mianmaro vidaus tyrimai kol kas „buvo nevaisingos nesėkmės“.

Saugumo Tarybos posėdį sušaukė Vakarų šalys, bet tam nepritarė Kinija ir Rusija, sąjungininkės, palaikančios draugiškus ryšius su Mianmaro kariškiais ir nuolat ginančios šią šalį nuo kritikos.

Mianmaras tvirtina, kad smurtą Rachinų valstijoje išprovokavo rohinjų ekstremistai, 2017 metų rugpjūtį atakavę pasienio postus.

Kariškiai neigia beveik visus kaltinimus genocidu ir tvirtina, kad „valymo operacijos“ buvo būtinos kovojant su rohinjų kovotojais.

Tačiau JT faktų nustatymo misija nurodė, jog esama pagrindo manyti, kad žiaurūs nusikaltimai buvo įvykdyti ketinant sunaikinti rohinjus.

Misija nustatė, kad kariškių taktika „nuolat buvo smarkiai neproporcinga realioms saugumo grėsmėms“ ir kad nurodomas skaičius, esą žuvo maždaug 10 tūkst. žmonių, tikriausiai yra sumažintas.

Mianmaro faktinė lyderė Aung San Suu Kyi, kuria tarptautinė bendrija kažkada žavėjosi kaip kovotoja už demokratiją, atsisakiusi pasmerkti kariškius prarado pagarbą.

JT misija pažymėjo, kad jos vyriausybės bandymai baltinti faktus dar labiau pablogino rohinjų padėtį.