Rohinjų kaimų teritorijose Mianmaras stato karines bazes
Pir­ma­die­nį žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­ja „Am­nes­ty In­ter­na­tio­nal“ pra­ne­šė, kad Mian­ma­ras sta­to sau­gu­mo pa­skir­ties pa­sta­tus su že­me su­ly­gin­tų ro­hin­jų kai­mų te­ri­to­ri­jo­se. To­kie veiks­mai di­di­na abe­jo­nes dėl vy­riau­sy­bės pa­ža­dų leis­ti tūks­tan­čiams pa­bė­gė­lių su­grįž­ti į Mian­ma­rą.

Apie 700 tūkst. rohinjų, kurių dauguma yra musulmonai, prieš šešis mėnesius, kai buvo imtasi represijų prieš sukilėlius, pabėgo iš šiaurėje esančios Rachinų valstijos į Bangladešą.

JAV ir Jungtinės Tautos tokius vyriausybės veiksmus vadina etniniu valymu. Mianmaras su šio termino vartojimu nesutinka ir tvirtina tiesiog atsakęs į vadinamosios Arakano rohinjų išvadavimo armijos išpuolius. Tačiau kritikai teigia, jog kariuomenė dangstosi gynimusi ir rengia neproporcingas „valymo operacijas“, kad išvytų iš šalies nekenčiamą ir daugelį dešimtmečių persekiojamą mažumą.

Kaip nurodoma naujoje „Amnesty International“ ataskaitoje „Rachinų valstijos perbraižymas“ (Remaking Rakhine State), išnagrinėjus iš palydovų darytas nuotraukas ir pokalbius su liudininkais galima spręsti, jog nuo šių metų pradžios valstijoje sparčiai išsiplėtė karinės ir kitos infrastruktūros objektų statyba. Tyrėjai tokius veiksmus prilygina „žemės grobimui“.

„Nauji įrodymai ir mūsų tyrime dokumentuotas atstatymas atskleidžia, kad Mianmaro valdžia užstato vietoves, į kurias turi sugrįžti rohinjai, – naujienų agentūrai AFP tvirtino „Amnesty International“ Krizių valdymo skyriaus direktorė Tirana Hassan. – Kai kuriais atvejais buvo ardomi jau pastatyti namai.“

Organizacija pripažįsta, jog palydovų vaizdai tik iš dalies parodo padėtį, bet kartu pabrėžia, kad saugumo pajėgoms skirti pastatai, sraigtasparnių aikštelės ir net keliai buvo įrengti padegtose rohinjų gyvenvietėse bei aplink jas. Į Rachinų valstiją nei žmogaus teisių grupių ir žiniasklaidos atstovai, nei Jungtinių Tautų inspektoriai beveik neįleidžiami.

Mianmaras ir Bangladešas planavo pradėti rohinjų pabėgėlių repatriaciją vėlyvą sausį, tačiau daugelis jų nenori grįžti neturėdami pagrindinių teisių ir saugumo garantijų.

Ataskaitoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad rohinjų apleistas teritorijas gali užimti Rachinų valstijos budistai ir kitos šio regiono nemusulmonų etninės grupės. Be to, baiminamasi, jog vykdant statybas bus sunaikinti kariuomenės nusikaltimų įrodymai.

Vyriausybės atstovas Zawas Htay šiems teiginiams neteikia daug reikšmės ir tikina, kad vyriausybė nedislokuoja kariuomenės gyvenamuosiuose rajonuose. Anot jo, policijos nuovadų statybos įtrauktos į kaimų rekonstrukcijos planus.

„Netiesa, kad dislokuojame kariuomenę tarp namų ir kaimų, – sakė jis ir pridūrė, kad dirbant išdegintose teritorijose tenka pasitelkti buldozerius. – Šis regionas atsilieka pagal savo vystymąsi, tad atstatome jį sistemingai.“