Rinkimai Ukrainoje: Rusija mėgins kištis
„Ru­si­jai šie rin­ki­mai yra pa­sku­ti­nė ga­li­my­bė at­ker­šy­ti“, – sa­kė Ukrai­nos pre­zi­den­tas Pe­tro Po­ro­šen­ka Da­vo­se. Ten tvy­ro­jo Ki­je­vo ir Ukrai­nos rė­mė­jų iš Va­ka­rų su­si­rū­pi­ni­mas, kad Ru­si­ja ki­šis į ša­lies pre­zi­den­to rin­ki­mus, vyk­sian­čius jau vi­sai ne­tru­kus, ko­vo 31 die­ną. Ne­ri­mą ke­lia ne vien tai – po­pu­lis­ti­nio kan­di­da­to iš­rin­ki­mas taip pat ga­li nu­šluo­ti dau­ge­lį Ukrai­nos lai­mė­ji­mų.

„Yra didžiulė rizika, kad Rusija, pasitelkusi visą savo patirtį, kurią sukaupė kišdamasi į rinkimus visame pasaulyje, sieks sužlugdyti balsavimą ir destabilizuoti padėtį“, – kalbėjo P. Porošenka Davose po renginio „Ukrainos pusryčiai“.

Buvusio JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry manymu, šie rinkimai reiškia kur kas daugiau nei tik Ukrainos reikalus – jie svarbūs visiems, kurie remia laisvą balsavimą be Vladimiro Putino, Rusijos ar kokio nors kito išorinio kišimosi. „Padėdami Ukrainai surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus mes padedame sau“, – tvirtino ir Kanados užsienio reikalų ministrė Chrystia Freeland. Pasak jos, Ukraina buvo naudojamasi kaip laboratorija kišimosi metodams, vėliau taikytiems ir kitur, patikrinti.

Populizmo pavojus

Per savo partijos "Batkivščyna" ("Tėvynė") suvažiavimą Kijeve Julija Tymošenko pasveikino karo Donbase veteranus. / AFP/Scanpix nuotraukos

Kremlius griežtai neigia bet kokį kišimąsi į kitų valstybių vidaus reikalus, nors įrodymų netrūksta. Prezidentas V. Putinas net apkaltino P. Porošenką, kad šis naudojasi įtampa su Rusija savo sumenkusiam populiarumui pakelti.

P. Porošenka buvo išrinktas prezidentu po nuvilnijusių protestų 2014 metais, nuvertus jo prorusišką pirmtaką. Greičiausiai vadovas sieks perrinkimo, nors dar nėra oficialiai apie tai pareiškęs. Tačiau jam bus nelengva laimėti. Apklausos rodo, kad P. Porošenka atsilieka nuo buvusios premjerės Julijos Tymošenko, vienos iš 2004 metų Oranžinės revoliucijos lyderių. Kol kas ji yra prezidento rinkimų favoritė, kaip ir kiti kandidatai, žarstanti populistinius pažadus, pavyzdžiui, sumažinti dujų kainas.

„Bijau, kad populistinė politika gali sunaikinti Ukrainos pasiektą pažangą“, – būgštavo buvęs Švedijos ministras pirmininkas Carlas Bildtas. Jis tokią politiką vadino neatsakinga.

„Padėdami Ukrainai surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus mes padedame sau.“

Ukraina pradeda atsigauti, kai gelbėdama ekonomiką po Krymo aneksijos turėjo imtis nepopuliarių priemonių. Karas rytiniuose regionuose, besiribojančiuose su Rusija, taip pat sunki našta Ukrainos ekonomikai. Ji verčia kliautis Vakarų pagalba. „Jei prisimintume, kur Ukraina buvo 2014 metais, pamatytume didžiulę pažangą. Bet tai turi būti tęsiama“, – pridūrė C. Bildtas.

Davose P. Porošenka palygino J. Tymošenko su Venesuelos prezidentu Nicolasu Maduro, kurio šalį yra apėmusi nuolatinė ekonomikos krizė. „Maduro stiliaus valdymas sukuria Maduro stiliaus rezultatus“, – teigė Ukrainos prezidentas, turėdamas galvoje savo varžovę, kuri taip pat atvyko į Davosą.

„Jis pats turėtų lyginti save su Maduro“, – atsikirto J. Tymošenko, kaltinanti Ukrainos prezidentą nesugebėjus įgyvendinti svarbiausio rinkimų kampanijos pažado – netoleruoti korupcijos.

Konferenciją „Ukrainos pusryčiai“ Davose organizavo Ukrainos oligarcho Viktoro Pinčiuko, vieno turtingiausių šalyje žmonių, fondas.

Rusija mes visas jėgas ir pinigus

Kaip praneša Ukrainos užsienio žvalgyba, Rusija parengė tris kišimosi į Ukrainos rinkimus 2019 metais scenarijus ir tam skirs 350 mln. dolerių.

„Tikslas – grąžinti Ukrainą į Rusijos įtakos sferą, – sakė Ukrainos užsienio žvalgybos vadovas Jehoras Božokas. – Kad nebebūtų jokių spalvotųjų revoliucijų. Tad 350 mln. JAV dolerių skirta vien mūsų 2019 metų rinkimams papildomai prie SVR (Užsienio žvalgybos tarnybos), FSB (Federalinės saugumo tarnybos) ir GRU (Rusijos karinės žvalgybos agentūros) biudžetų.“

J. Božokas įspėjo, kad Rusija pasirengusi panaudoti visas savo kariškių ir specialiųjų tarnybų pajėgas bei priemones galutiniam tikslui pasiekti. O tas tikslas – atsikratyti P. Porošenkos. Maskva norėtų sugrąžinti į Ukrainos valdžią jėgas, nekeliančias tiek galvos skausmo kaip jis. Tiktų bet kokie kandidatai, kurių lojalumas Ukrainai ne toks aiškus.

Antras scenarijus – prorusiškoms jėgoms patekti į parlamentą. Pakaktų, kad į jį būtų išrinktas V. Putino sąjungininkas Viktoras Medvedčiukas – politikas, teisininkas ir verslo oligarchas, prorusiškos politinės organizacijos „Ukrainos pasirinkimas“ pirmininkas, Ukrainos narystės Europos Sąjungoje priešininkas, asmeniniais ryšiais susijęs su V. Putinu. Parlamento rinkimai Ukrainoje numatyti spalio 27 dieną.

Jei nė vienas tų scenarijų neišdegtų, lieka trečias – Sergejaus Šoigu vadovaujama armija. Visais atvejais, J. Božoko teigimu, propaganda ir kibernetinės atakos yra svarbiausi Rusijos įrankiai. Mechanizmas jau patikrintas: pirmiausia – propaganda, paskui – „nulaužtas“ Centrinės rinkimų komisijos serveris. Ar bereikia priminti, kad „ES prieš dezinformaciją“ iniciatyva suskaičiavo, jog 50 proc. 2018 metais nustatytos dezinformacijos atvejų buvo nukreipta prieš Ukrainą.

Be to, Rusija siekia, kad per prezidento rinkimus į Ukrainą būtų įleista jos stebėtojų. Rusija mano galinti tai padaryti per tokias tarptautines institucijas kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Tam atvejui iškart prisiminė tarptautinę teisę, kurią pati nuolat laužo. „Yra tarptautinė teisė ir tarptautinė praktika, pagal kurią mūsų stebėtojai turi teisę dalyvauti Ukrainos rinkimų stebėjimo procedūroje. Mes pradėsime nuo to“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas žada, kad Kijevas nepriims Rusijos stebėtojų paraiškų.