Rinkimai Ukrainoje: gerovė priklausys nuo užsienio politikos tęstinumo
Su­nku prog­no­zuo­ti, kuo baig­sis Ukrai­nos pre­zi­den­to rin­ki­mai – kan­di­da­tų daug, nors ly­de­riai tik trys. Ta­čiau Lie­tu­vai svar­biau­sia, kad Ukrai­na iš­lai­ky­tų da­bar­ti­nės sa­vo už­sie­nio po­li­ti­kos tęs­ti­nu­mą.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje Mariaus Janukonio, artėjant balsavimui kovo 31 dieną, nuotaikos Ukrainos visuomenėje įvairios.

Diplomato teigimu, žmonės gana gerai supranta, kad Rusijos agresijos akivaizdoje reikia vienybės, ir šito niekas nekvestionuoja. Didžioji dalis taip pat remia integraciją į Europos Sąjungą ir NATO. Tačiau žmonėms bus labai svarbu, ką kandidatai kalbės apie socialinių klausimų sprendimą.

„Kai kurie politikai bando įtikinti, jog atėję į valdžią sumažins komunalinių paslaugų kainas. Sunku pasakyti, kiek tai pagrįsta, pažadų per rinkimų kampaniją visada būna nemažai, bet iš tikrųjų žmones pirmiausia jaudina jų gerovė, kasdienybės problemos. Kas sugebės pateikti programą, kuri atspindėtų šiuos rūpesčius, tas ir nugalės“, – tikino ambasadorius M. Janukonis.

Be to, pasak Lietuvos diplomato, seni veidai įgriso daliai rinkėjų, ir tai aiškiai jaučiama. „Dalis visuomenės nori naujų veidų politikoje, žmonių, kurie būtų nesusiję su politika, tai rodo ir žinomo pramogų verslo atstovo Volodymyro Zelenskio populiarumo kilimas. Todėl kovos baigtis sunkiai prognozuojama“, – tvirtino „Lietuvos žinioms“ M. Janukonis.

Lyderių reitingai

Naujausių apklausų duomenimis, yra trys rinkimų lyderiai: patyrę politikai dabartinis prezidentas Petro Porošenka bei buvusi premjerė Julija Tymošenko ir naujokas V. Zelenskis. Kelių apklausų duomenimis, jei Ukrainos prezidento rinkimai vyktų dabar, į antrąjį ratą pakliūtų P. Porošenka ir V. Zelenskis.

Pramogų įžymybę V. Zelenskį paremtų daugiausia rinkėjų iš apsisprendusiųjų grupės – 23 procentai. Tik 16,4 proc. pasirengę balsuoti už P. Porošenką, 15,7 proc. atiduos savo balsus už J. Tymošenko. Tačiau beveik ketvirtadalis – 23 proc. rinkėjų – dar nežino, už ką balsuos kovo 31 dieną.

Rinkėjų taip pat buvo paklausta, koks labiausiai tikėtinas kitas Ukrainos prezidentas, neatsižvelgiant į tai, už ką jie patys ketina balsuoti. 20,5 proc. mano, kad išrinktas bus P. Porošenka, 19,9 proc. būsima laimėtoja laiko J. Tymošenko, 10,8 proc. pergalę pranašauja V. Zelenskiui. 36,4 proc. negali prognozuoti, kas bus kitas valstybės vadovas.

Apklausti visų Ukrainos regionų atstovai, išskyrus okupuoto Krymo, Donecko ir Luhansko.

Iššūkis atremti Rusijos įtaką

Ambasadorius M. Janukonis neabejoja, jog Rusija mėgins daryti įtaką rinkimams, nes ji nesuinteresuota, kad naujasis prezidentas išlaikytų Ukrainos kursą į Europos Sąjungą (ES) ir NATO.

„Galime tik spėlioti apie Rusijos poveikio priemones, tačiau Ukraina yra sėkmingai išlaikiusi demokratijos egzaminus ir pasirengusi organizuoti rinkimus. Be abejo, neatmetama tikimybė, kad gali būti bandymų kištis į rinkimus. Apie tai, kad Rusija turi ketinimų juos paveikti, ne kartą yra kalbėjęs ir prezidentas P. Porošenka“, – priminė M. Janukonis. Tačiau, pasak jo, Ukrainos valdžia demonstruoja tvirtą strateginį sprendimą, deklaruoja, kad jos prioritetai yra integracija į NATO ir Europos Sąjungą. Ne mažiau svarbu tai, jog šią savaitę Aukščiausioji Rada turi balsuoti dėl pataisų, kurios Konstitucijoje įtvirtintų Ukrainos užsienio politikos kryptį – integraciją į ES ir NATO. O tai – didelis Lietuvos interesas.

„Pirmiausia žmones jaudina jų gerovė, kasdienybės problemos. Kas sugebės pateikti programą, kuri atspindėtų šiuos rūpesčius, tas ir nugalės.“

„Mes norėtume, kad Ukraina ir toliau eitų šiuo keliu ir kad ši integracija būtų galutinė. Ko gero, vienas svarbiausių mūsų tikslų, tiek Lietuvos, tiek visos Vakarų valstybių bendrijos, – kad būtų išlaikytas užsienio politikos tęstinumas Ukrainoje. Nemažai reformų dar reikia padaryti Ukrainai tiek Europos Sąjungos, tiek NATO kontekste, bet svarbu, kad kiekviena nauja valdžia, kad ir kokia ji būtų, tvirtai laikytųsi šio kurso, – sakė ambasadorius. – Lietuva taip pat suinteresuota, kad rinkimai vyktų stabiliai ir demokratiškai, kad Ukraina atsispirtų visiems tiems iššūkiams, kurie šiuo metu egzistuoja.“

Vienas tų iššūkių gali būti su Rusija susiję pinigai. Šoumenas V. Zelenskis jau buvo priverstas prisipažinti gaunantis pajamų iš Rusijos. Mat jis turi savo dalį vienoje Kipro bendrovėje, susijusioje su Rusijos firma, kuriančia filmus. Populiarus aktorius pažadėjo atsisakyti savo kapitalo Kipro bendrovėje ir tikino nedirbantis Rusijoje nuo 2014 metų, kai buvo aneksuotas Krymas. Tiesa, jis pridūrė, jog Kipro bendrovė gauna autorių honorarus už Rusijoje iki 2014 metų sukurtus filmus. „Negi mums padovanoti tuos pinigus rusams?“ – klausė politikas.

Ukrainos piliečiams nėra uždrausta turėti verslą Rusijoje, tačiau ši oficialiai laikoma šalimi agresore. Dėl verslo Rusijoje kritikos sulaukė ir prezidentas P. Porošenka, vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje. Tačiau Lipecke veikęs jo konditerijos fabrikas nutraukė savo veiklą 2017 metais.

Bet labiausiai P. Porošenka peikiamas dėl to, kad nesugebėjo pažaboti korupcijos, kuri yra didelis skaudulys Ukrainai. Kijevo Vakarų rėmėjai taip pat sako, kad kyšiai yra didžiulė kliūtis šalies kelyje į gerovę ir saugumą.

P. Porošenka – vedlys į ES ir NATO

53 metų P. Porošenka, siekiantis dar vienos penkerių metų kadencijos, nusiteikęs ir toliau vesti Ukrainą į Vakarus. Jis sakė, kad jeigu būtų perrinktas, siektų 2024 metais pradėti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą. Narystę NATO jis laiko realia per penkerius metus, tiek laiko užtektų Ukrainai atitikti narystės kriterijus.

Prezidento žodžiais, narystė ES padėtų gerokai kilstelti Ukrainos piliečių gerovę, gyvenimo standartus ir demokratijos lygį, o narystė NATO – saugumą. „Tai yra išorės sienų saugumas, mūsų valstybės suverenumo ir teritorinio vientisumo atkūrimas politiniais-diplomatiniais būdais, o paprastam piliečiui tai reiškia ir paprasčiausią saugumą gatvėse“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Pastaruoju metu P. Porošenkos populiarumas buvo labai sumenkęs, tačiau sėkmingos jo pastangos sukurti nepriklausomą Ukrainos stačiatikių bažnyčią pataisė prezidento įvaizdį. Savo ekonomines nesėkmes jis taip pat pripažįsta ir žada naujas investicijas į Ukrainą 2020 metais bei didesnes algas, pensijas ir socialinę gerovę 2021-aisiais. P. Porošenkos žodžiais tai – konkretus tvarkaraštis, nes Ukrainai reikia aukštesnių socialinių standartų, kad įstotų į ES.

Jo varžovė 58 metų J. Tymošenko, buvusi Oranžinės revoliucijos lyderė, pralaimėjusi prezidento rinkimus prorusiškam Viktorui Janukovyčiui, per Maidano revoliuciją pabėgusiam į Rusiją, taip pat pasisako už Ukrainos kursą į NATO ir Europos Sąjungą, be to, ji pabrėžia savo paramą Ukrainos kariams, kovojantiems su prorusiškais separatistais Rytuose. Tačiau praeityje J. Tymošenko mezgė ryšius su Rusija, ne visada naudingus Ukrainai.

P. Porošenka nevengė perspėti ukrainiečių apie kitų kandidatų silpnąsias vietas. Jis nurodė, kad Ukrainai gresia populizmo pavojus – atėjus į valdžią populistui, šalis baigs kaip Venesuela, o J. Tymošenko ketinimai keisti Ukrainos Konstituciją pavers šalį diktatūra.

Protingas populistas

Tuo metu V. Zelenskis vykdo populistinę kampaniją, o jo populiarumas rodo, kad ji protinga ir atliepia rinkėjų lūkesčius. Dėl ukrainiečių nusivylimo elitu šio kandidato nurašyti negalima.

Per rinkimų kampaniją platinamuose filmukuose V. Zelenskis aiškina nekursiąs politinių manifestų, kaip senų laikų politikai, nes jie visi vienodi, o pažadų niekuomet nesilaikoma. Vietoj to jis prašo ukrainiečių išvardyti penkias didžiausias šalies problemas, tada jis galės pateikti savo pasiūlymus, kaip jas spręsti. Per vieną pokalbį V. Zelenskis jau pateikė savo sprendimą dėl karo Rytų Ukrainoje – jis leistų rinkėjams tarti paskutinį žodį dėl kompromiso su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Šį V. Zelenskio pasiūlymą P. Porošenka pavadino naiviu.

Ar dėl to galima vadinti V. Zelenskį prorusišku kandidatu? Jis – Ukrainos rusakalbis, bet puikiai kalba ukrainietiškai, filmai ir serialai, kuriuose jis vaidino, populiarūs tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje. V. Zelenskis griežtai pasmerkė Rusijos įvykdytą Krymo užgrobimą, nutraukė savo gastroles toje šalyje ir nebelinksmina oligarchų vakarėliuose, kaip praeityje, bet jo finansavimo kampanijos šaltiniai neaiškūs. Paklaustas, ar galėtų derėtis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, jis juokdamasis atsakė: „Žinoma, mes iš to paties verslo!“